Bialos apskritis
Bialos apskritis lenk. Powiat bialski | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lenkija | ||||||
Vaivadija | Liublino vaivadija | ||||||
Administracinis centras | Palenkės Biala | ||||||
Gyventojų | 112 846 | ||||||
Plotas | 2 753,67 km² | ||||||
Tankumas | 41 žm./km² | ||||||
Teritorijos kodas | LBI | ||||||
Vikiteka | Bialos apskritisVikiteka |
Palenkės Bialos apskritis (lenk. Powiat bialski) – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje. Apskrities centras įsikūręs Palenkės Bialos mieste. Apskritis šiaurėje ribojasi su Semiatičės apskritimi, rytuose su Baltarusija, pietuose su Vlodavos ir Parčevo apskritimis, pietvakariuose su Sedlcų ir Lukuvo apskritimis ir vakaruose su Losicės apskritimi bei su apskričiai nepriklausančiu Palenkės Bialos miestu. Apskrityje yra 19 valsčių. Tai trečia pagal plotą apskritis šalyje.
Apskrities valsčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 19 valsčių:
Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
Palenkės Mendzyžecas | miesto | 20,0 | 17 162 | |
Palenkės Bialos valsčius | kaimo | 324,8 | 12 299 | Palenkės Biala * |
Palenkės Mendzyžeco valsčius | kaimo | 261,6 | 10 313 | Palenkės Mendzyžecas * |
Piščaco valsčius | kaimo | 169,9 | 7 554 | Piščacas |
Terespolio valsčius | kaimo | 141,3 | 7 037 | Terespolis * |
Terespolis | miesto | 10,1 | 5 969 | |
Palenkės Januvo valsčius | kaimo | 135,0 | 5 553 | Palenkės Januvas |
Dreluvo valsčius | kaimo | 228,0 | 5 535 | Dreluvas |
Lomazų valsčius | kaimo | 200,4 | 5 431 | Lomazai |
Višnicės valsčius | kaimo | 173,0 | 5 199 | Višnicė |
Zalesių valsčius | kaimo | 147,2 | 4 566 | Zalesiai |
Palenkės Lešnos valsčius | kaimo | 97,7 | 4 494 | Palenkės Lešna |
Konstantinuvo valsčius | kaimo | 87,1 | 4 065 | Konstantinuvas |
Kodenio valsčius | kaimo | 150,3 | 3 998 | Kodenis |
Tučnos valsčius | kaimo | 170,4 | 3 507 | Tučna |
Rokitno valsčius | kaimo | 140,8 | 3 315 | Rokitnas |
Sosnuvkos valsčius | kaimo | 148,4 | 2 747 | Sosnuvka |
Slavatičės valsčius | kaimo | 71,7 | 2 616 | Slavatičė |
Rosošo valsčius | kaimo | 76,1 | 2 404 | Rosošas |
* nepriklauso valsčiui |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki VIII a. šiaurinėje dabartinės apskrities teritorijoje gyveno baltų gentis - jotvingiai, o pietinėje slavų gentys volynėnai ir dulebai.[1] X a. pabaigoje šias žemes užėmė Kijevo Rusia. Žlugus Kijevo Rusios valstybei šios žemės atiteko Haličo-Volynės kunigaikštystei, kuriai žlungnat XIII-XIV a. dėl šių žemių kovojo LDK, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir prijungė prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų.[2][3]
Nuo 1795 m. iki 1809 m. šios žemės priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1809–1816 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui.
1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai. 1837–1844 m. priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. šios žemės prijungtos prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kurios jai priklausė iki 1912 metų. 1912-1915 m. priklausė Chelmo gubernijai.
1915–1919 m. priklausė Oberostui. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai.
1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai. 1975–1998 m. priklausė Palenkės Bialos vaivadijai. Dabartinė apskritis įkurta 1999 m. sausio 1 d. ir turi savo Palenkės Bialos apskrities herbą.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Bendrai | 113 448 | 100% | 57 535 | 50,6% | 55 913 | 49,4 % |
Miestai | 23 089 | 100% | 11 987 | 51,5% | 11 268 | 48,5 % |
Kaimai | 90 359 | 100% | 45 778 | 50,3% | 45 194 | 49,7 % |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|