Bresto vaivadija

Apie 1793 m. egzistavusią vaivadiją žr. Bresto vaivadija (1793).

Bresto vaivadija

←

1566 – 1793

→

Valstybė

Abiejų Tautų Respublika

Provincija

LDK

Administracinis centras

Lietuvos Brasta

Pavietai

2

Vaivada

Bresto vaivada

Plotas

37 140 km²^[1]

Bresto vaivadija (arba Lietuvos Brastos vaivadija, lenk. województwo brzesko-litewskie, bltr. Берасцейскае ваяводства, lot. Palatinatus Brestensis) – nuo 1566 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė - Lietuvos Brasta, plotas 37 140 km². Šiaurėje ribojosi su Naugarduko vaivadija, rytuose su Minsko vaivadija, pietryčiuose su Kijevo vaivadija, pietuose su Voluinės vaivadija, pietvakariuose su Liublino vaivadija, vakaruose su Palenkės vaivadija.

Istorija

Vaivadija įkurta 1566 m. pertvarkius LDK administracinį suskirstymą. Vaivadija sudaryta iš rytinių Palenkės vaivadijos žemių: Kobryno, Bresto ir Kameneco bei buvusios Trakų vaivadijai priklausiusios Pinsko kunigaikštystės žemių. Po Liublino unijos vaivadija pervadinta į Lietuvos Brastos vaivadiją, nes susijungus LDK ir Lenkijos karalystei į vieną valstybę, Lenkijos karalystėje jau buvo Bresto vaivadija su sostine Kujavijos Breste, todėl kad nebūtų dviejų vaivadijų vienodais pavadinimais pastaroji irgi buvo pervadinta į Kujavijos Bresto vaivadiją.

Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo didelė dalis rytinių vaivadijos žemių buvo prijungtos prie Rusijos imperijos, Minsko gubernijos o iš likusių žemių buvo suformuota nauja daug mažesnė Bresto vaivadija.

Administracinis suskirstymas

Vaivadijai priklausė dvi apskritys:

Bresto apskritis
Pinsko apskritis

Karaliaus stalo valdoms priklausė Kobryno ekonomija (centras Breste) ir Pinsko ekonomija. Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą buvo vykdomas abiejuose pavietų centruose.

Pagrindiniai miestai: Lietuvos Brasta, Pinskas, Turovas, Radvilų Biala, Kodenis, Volčinas, Lietuvos Kamenecas, Vlodava.

Valdymas

Bresto vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Bresto vaivada ir Bresto kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Miesto seniūnus turėjo Brestas, ir Pinskas.

Vaivada

Pagrindinis straipsnis – Bresto vaivada.

Pirmuoju Bresto vaivada 1566 m. tapo Jurgis Iljiničius, bet netrukus jį pakeitė Jurgis Tiškevičius Logoiskis.

Bresto vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo LDK Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Bresto vaivada turėjo dvidešimt devintą pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.

Galerija

Vaivadija LDK žemėlapyje
Vaivadija ATR žemėlapyje
Vaivadija 1781 m.
Vaivadija 1665 m.

Šaltiniai

↑ Bresto vaivadija. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 229

Województwo brzeske. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 404 psl. (lenk.)

[1] Bresto vaivadija. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 229

[1]