G. Vagnoriaus ministrų kabinetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
G. Vagnoriaus ministrų kabinetas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės logotipas.svg
3-asis kabinetas
Gediminas Vagnorius (1996).png
Gediminas Vagnorius
Suformuotas1991 m. sausio 13 d.
Darbą baigė1992 m. liepos 21 d.
Istorija
SeimasAukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas
AnkstesnisA. Šimėno
VėlesnisA. A. Abišalos

Gedimino Vagnoriaus ministrų kabinetas – 3-asis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kabinetas nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. sausio 13 d. Vilniuje vyko kruvini sausio įvykiai. Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas nepasirodė tą dieną rengiamuose posėdžiuose ir niekas negalėjo jo rasti (vėliau paaiškėjo, kad jis paliko Vilnių ir naktį praleido Druskininkuose[1]), todėl Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas iškart jį ir jo kabinetą atleido ir į Vyriausybės vadovo pareigas paskyrė ekonomistą, signatarą ir deputatą Gediminą Vagnorių.[2] Jo vadovaujama Vyriausybė darbą de facto pradėjo iškart, nuo 1991 m. sausio 13 d., nors programa patvirtinta ir įgaliojimai veikti suteikti buvo tik 1991 m. birželio 13 d., penki mėnesiai nuo paskyrimo.[3]

Ministrų kabinetas dirbo ilgiau nei metus, jo grūtį daugiausia lėmė daugumos pasikeitimas. Vagnorius buvo „Jungtinės Sąjūdžio“ parlamentinės grupės narys, kurios nariai iki 1991 m. pabaigos ir 1992 m. pradžios perėjo į „Nuosaikiųjų frakciją“. Tokie pakitimai Vyriausybę padarė mažuma, taip įsigalėjo „naujoji dauguma“ (iš centro ir kairiųjų jėgų susiformavusi dauguma)[4], todėl galiausiai 1992 m. liepos 14 d. Vagnorius ir jo kabinetas atsistatydino.[5] Į jo poziciją po savaitės buvo paskirtas verslininkas, mokslų daktaras, signataras ir kabineto ministras Aleksandras Algirdas Abišala, kuris suformavo 4-ąją Vyriausybę nuo nepriklausomybės atkūrimo.[2]

Vagnoriaus kabinetas pradėjo reformas, būtinas norint pereiti į rinkos ekonomiką, įskaitant valstybės turto ir kolūkių privatizavimą, taip pat valiutos reformą. Tačiau kai kurios reformos buvo kritikuojamos kaip skubotos ir neefektyvios, buvo kaltinama dėl greito ekonominės veiklos nuosmukio.[5]

Kabinetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie ministrai dirbo trečiajame ministrų kabinete:[3]

Ministerija Ministras Laikotarpis
Nuo Iki
Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Ministro pirmininko pavaduotojai Algis Dobravolskas 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Vytautas Pakalniškis 1991 m. sausio 23 d.[6] 1992 m. liepos 21 d.
Zigmas Vaišvila 1991 m. sausio 13 d.[7] 1992 m. liepos 21 d.
Ekonomikos Vytas Navickas 1991 m. sausio 13 d. 1991 m. gegužės 22 d.[8]
Albertas Šimėnas 1991 m. gegužės 30 d.[9] 1992 m. liepos 21 d.
Energetikos Leonas Vaidotas Ašmantas 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Finansų Elvyra Janina Kunevičienė 1991 m. vasario 26 d.[10] 1992 m. liepos 21 d.
Krašto apsaugos Audrius Butkevičius 1991 m. spalio 10 d.[11] 1992 m. liepos 21 d.
Kultūros ir švietimo Darius Kuolys 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Materialinių išteklių

(vėliau Prekybos ir materialinių išteklių)

Vilius Židonis 1991 m. vasario 26 d.[10] 1992 m. liepos 21 d.
Miškų ūkio Vaidotas Antanaitis 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. sausio 23 d.[12]
Jonas Rimantas Klimas 1992 m. sausio 23 d.[13] 1992 m. liepos 21 d.
Pramonės Rimvydas Jasinavičius 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Prekybos Albertas Ambraziejus Sinevičius 1991 m. sausio 13 d. 1991 m. gruodžio 2 d.[14]
Ryšių ir informatikos Kostas Birulis 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. sausio 7 d.[15]
laikinasis ministras Alfredas Antanas Basevičius 1992 m. liepos 21 d.
Socialinės apsaugos Algis Dobravolskas 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Statybos ir urbanistikos Algimantas Nasvytis 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Susisiekimo Jonas Biržiškis 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Sveikatos apsaugos Juozas Olekas 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Tarptautinių ekonominių santykių Vytenis Aleškaitis 1991 m. spalio 10 d.[16] 1992 m. liepos 21 d.
Teisingumo Vytautas Pakalniškis 1991 m. kovo 12 d.[17] 1992 m. liepos 21 d.
Užsienio reikalų Algirdas Saudargas 1991 m. sausio 13 d. 1992 m. liepos 21 d.
Vidaus reikalų Marijonas Misiukonis 1991 m. sausio 13 d. 1991 m. rugpjūčio 1 d.[18]
Petras Valiukas 1991 m. lapkričio 19 d.[19] 1992 m. liepos 21 d.
Žemės ūkio Rimvydas Raimondas Survila 1991 m. vasario 26 d.[10] 1992 m. liepos 21 d.
Ministras be portfelio Aleksandras Algirdas Abišala 1991 m. vasario 26 d.[10] 1992 m. liepos 21 d.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Šimėnas atskleidė, kur slėpėsi per Sausio 13-ąją
  2. 2,0 2,1 Po 1990 metų Archyvuota kopija 2021-12-02 iš Wayback Machine projekto.
  3. 3,0 3,1 Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė 1991–1992
  4. Kaip 1992 m. įtvirtinta šiandieninė rinkimų sistema: politikų ginčai ir rinkimų datą lėmusi moneta
  5. 5,0 5,1 Vienuolika metų – dvylika premjerų
  6. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO PAVADUOTOJO
  7. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO PAVADUOTOJO PASKYRIMO
  8. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS MINISTRO
  9. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS MINISTRO PASKYRIMO
  10. 10,0 10,1 10,2 10,3 DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRŲ PASKYRIMO
  11. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO PASKYRIMO
  12. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ŪKIO MINISTRO ATSISTATYDINIMO
  13. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ŪKIO MINISTRO PASKYRIMO
  14. POTVARKIS
  15. POTVARKIS
  16. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ EKONOMINIŲ SANTYKIŲ MINISTRO PASKYRIMO
  17. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
  18. Laikinai vykdyti atsistatydinusio ministro pareigas buvo patikėta VRM Policijos departamento generaliniam komisarui, ministro pirmajam pavaduotojui Petrui Liubertui. Tačiau pats ministro postas liko neužimtas. https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Veikla/Vidaus%20reikal%C5%B3%20istorija/8dalis.pdf Archyvuota kopija 2016-08-27 iš Wayback Machine projekto.
  19. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO PASKYRIMO