Algirdas
Kitos reikšmės – Algirdas (reikšmės).
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Algirdas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lietuvos didysis kunigaikštis | |||||||||||
| |||||||||||
| Imaginacinis portretas, 1578 m. | |||||||||||
 Gediminaičiai
| |||||||||||
| Gimė | 1296 m. vasario 11 d. | ||||||||||
| Mirė | 1377 m. gegužės 24 d. (81 metai) | ||||||||||
| Tėvas | Gediminas | ||||||||||
| Motina | Olga (?) | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Vitebskietė, Julijona Tverietė | ||||||||||
| Vaikai | Marijos Andrius Polockietis Dmitrijus Vladimiras Julijonos Jogaila Skirgaila Švitrigaila Aleksandra | ||||||||||
| Lietuvos didysis kunigaikštis | |||||||||||
| Valdė | 1345 m. – 1377 m. (~32 metai) | ||||||||||
| Pirmtakas | Jaunutis | ||||||||||
| Įpėdinis | Jogaila | ||||||||||
| Vitebsko kunigaikštis | |||||||||||
| Valdė | 1320 m. – 1377 m. (~57 metai) | ||||||||||
| Pirmtakas | Jaroslavas Vasiljevičius | ||||||||||
| Įpėdinis | Julijona Tverietė | ||||||||||
| |||||||||||
 Vikiteka |
Algirdas | ||||||||||
Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir sūnus, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila.
Prieš tapdamas LDK kunigaikščiu Algirdas valdė Vitebsko kunigaikštystę (nuo 1318 m.). 1345 m., padedamas brolio Kęstučio, jis atėmė valdžią iš kito savo brolio – Jaunučio. Kęstutis, tada tapęs LDK submonarchu, rūpinosi LDK santykiais su kryžiuočiais ir Lenkija (Algirdo valdymo laikotarpiu etninė Lietuva išgyveno ~100 niokojamųjų kryžiuočių žygių ir surengė ~40 atsakomųjų žygių į Vokiečių ordino valdas), o pats Algirdas veikė daugiausia rytuose, plėsdamas bei stiprindamas LDK valdžią dabartinių gudų ir ukrainiečių žemėse.
Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas buvo vienas gabiausių pagoniškosios Lietuvos valstybininkų. Lietuvos gynyboje pasižymėjo brolis Kęstutis, tuo tarpu Algirdas – Lietuvos plėtros grindėjas. Jis nuosekliai vykdė plėtros politiką, padvigubindamas LDK valstybės plotus ir suteikdamas etnografinei Lietuvai reikalingų karių bei resursų kovoti prieš Kryžiuočių ordino agresiją, kurią talkino Vakarų Europos riteriai.[1]
Algirdo asmenybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Algirdas buvo santūrus mąstytojas ir valstybininkas. Jis pasižymėjo įžvalgumu politikoje, mokėjo išnaudoti aplinkybes. Priešingai nei Kęstutis, kuris iš anksto pranešdavo priešams savo veiksmus, Algirdas paslaptyje išlaikydavo savo politinius ir karinius užmojus. Nei patys žygio dalyviai ir kariškiai nežinojo, kur žygiuosią, nei artimieji, nei svetimi pirkliai nežinojo Algirdo tikslų.[2] Supratimu pasirinko rimtus patarėjus ir apsukrumu daug žemių, miestų, kunigaikštijų užvaldė, sutvirtino savo valstybę. To pasekme, Rusios metraščiuose Algirdui dažnai priskiriami epitetai „eretikas“ (злoверный), „bedievis“ (безбoжный), „melagis“ (лъсмивый), tačiau kartu apibūdinamas kaip išmintingas valdovas, mokėjęs daug kalbų, savo užkariavimais ir valdžia viršijęs savo tėvą Gediminą.[3][4]
Tiek kare, tiek diplomatijoje jis buvo gudrus, įžvalgus, apdairus. Algirdas vengė puikybių ir neužsiminėjo pasilinksminimais, žaidimais, buvo griežtas blaivininkas – negėrė vyno, alaus, midaus ar kitokių svaiginančių gėrimų, tenkinosi vien vandeniu.[5] Ištvermė karo žygiuose, veiklus gyvenimas, švelnumas artimiesiems sukeldavo visuotinę pagarbą, o jo griežtumas kėlė baimę priešų tarpe. Kai Algirdas nežygiuodavo su kariuomene, tada vasaras praleisdavo Medininkų ar Maišiagalos pilyse, miškingoje srityje, kur mėgdavo medžioti.[6]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Algirdas buvo vienas iš septynių Gedimino sūnų. Prieš mirtį 1341 m. Gediminas padalijo savo valdas, sostinę Vilnių palikdamas valdyti jauniausiam sūnui Jaunučiui. Padedamas brolio Kęstučio, Algirdas išstūmė nekompetentingą Jaunutį ir 1345 m. pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Kitus trisdešimt dvejus metus jis skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vystymui ir plėtrai. Livonijos kronikose Algirdas buvo tituluojamas Lietuvos karaliumi (lot. rex Letwinorum).[7][8]
Valstybės plėtra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | km2 | Gyventojų skaičius | Lietuvių skaičius | Lietuvių % |
|---|---|---|---|---|
| 1341 m. | 350.000 | 700.000 | 370.000 | 53 |
| 1377 m. | 700.000 | 1.400.000 | 420.000 | 30 |
Dar valdant Gediminui, o vėliau Jaunučiui, 1341 m. Algirdo pagalbos prašė Smolensko kunigaikštis Ivanas; 1342 m. Algirdas padėjo su Livonijos ordinu kovojančiam Pskovui. Tapęs LDK didžiuoju kunigaikščiu, rytuose Algirdas tęsė Gedimino politiką: užkariavimais ar vaikų vedybomis prijungė prie LDK Smolenską (~1346 m.), Brianską-Černigovą (~1357 m.), Severėnų Naugardą (~1357 m.), Kijevą (1363 m., po pergalingo lietuvių mūšio su totoriais prie Mėlynųjų Vandenų) – Perejaslavlį (~1363 m.), Podolę (~1363 m.; galimas daiktas, kad 1363 m. LDK neilgam užvaldė ir Juodosios jūros pakrantę tarp Dniepro ir Dniestro žiočių) ir daugelį kt. dabartinių gudų bei ukrainiečių žemių; be to, Algirdo valdymo metais Lietuva galutinai įsitvirtino iš Lenkijos atsiimtoje Volynėje, o Pskovo (1342 m. jo kunigaikščiu tapo Algirdo sūnus Andrius) ir Naugardo pirklių respublikos tapo Lietuvai vasališkai pavaldžiomis valstybėmis.
Tikėtina, kad žymus teritorinis LDK išsiplėtimas stimuliavo dar didesnius Algirdo ir jo brolių ekspansinius siekius. 1358 m. Algirdo ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV atstovų derybose dėl katalikiško Lietuvos krikšto Lietuva reikalavo ne tik kryžiuočių užgrobtų baltų žemių iki Priegliaus-Alnos ir Dauguvos-Aiviekstės linijų, bet ir „visos Rusios“ užkariavimo teisės (dalies istorikų manymu, Kęstučio ar kažkurio kito Gediminaičio tų derybų metu ištarta frazė „visa Rusia turi priklausyti Lietuvai“ reiškia tik tai, kad 1358 m. Algirdo šeima nebuvo linkusi dalytis su Ordinu lietuvių kartu su jų potencialiais sąjungininkais kryžiuočiais totorių pasienyje užkariausimų žemių).
Minėti Algirdo užkariavimai rytuose kartu buvo ir lietuvių gynybinio karo su kryžiuočiais dalis. Mat būtent Algirdo laikais prie LDK prijungtų rusėnų kunigaikštysčių karines pajėgas imta sistemingai naudoti kovojant su Vokiečių ordinu ir jam talkinusiais kryžininkais.
Literatūroje kartais teigiama, kad Algirdo užkariavimai rytuose bei pietuose esą užkirtę kelią galimai Aukso Ordos ekspansijai į vakarus, tačiau tokio Algirdo valdymo vertinimo šalininkai neatsižvelgia į tai, kad nuo 1357 iki maždaug 1379 m. Aukso Orda buvo nuolat apimta vidinės suirutės ir jokios realios grėsmės Vakarams negalėjo kelti.
Žygiai į Maskvą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Remdamas savo svainį (žmonos Julijonos brolį) Tverės kunigaikštį Michailą Algirdas surengė 1368, 1370 ir 1372 m. baudžiamuosius žygius prieš sparčiai stiprėjančią Tverės konkurentę – Maskvos DK. 1368 m. LDK kariuomenė 3 dienas laikė apsiautusi Maskvos Kremlių, tačiau jo pulti nebandė; 1370 m. lietuvių kariai prie Kremliaus sienų išstovėjo jau 8 dienas, tačiau ir vėl nepuolė šios tvirtovės, o 1372 m. lietuvių ir maskvėnų kariuomenės tik pastovėjo viena priešais kitą ir taikiai išsiskyrė (tada sudaryta Liubutsko taikos sutartimi Algirdas pasižadėjo daugiau nebesikišti į Maskvos ir Tverės santykius).
Paskutiniaisiais valdymo metais Algirdas daugiau dėmesio skyrė Volynės, Podolės, Palenkės ir etninių lietuvių žemių gynimui nuo kryžiuočių bei lenkų agresijos.
Mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mirusio Algirdo palaikai buvo sudeginti pagal pagonių papročius, tikriausiai dabartinės Jauniūnų seniūnijos teritorijoje. Pasak J. Dlugošo, „Algirdas buvo sudegintas kartu su puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais spindinčiu drabužiu“. Vartbergė rašo, kad Algirdo kūnas senovės lietuvių papročiu iškilmingai sudegintas su 18 arklių ir daugybe kitų daiktų.
Žmonos ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1317 m. Algirdo žmona buvo Marija Vitebskietė. Jai mirus 1346 m., Algirdo antrąja žmona 1350 m. tapo Julijona iš Tverės kunigaikštystės. Po Algirdo mirties Julijona tapo vienuole.
| Šeima | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Ldk Algirdas. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius Juozas Kalinauskas, dailininkė Lina Kalinauskaitė -
Proginė 50 litų moneta su Algirdo atvaizdu.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Baranovskaja, Irena (2012). „Algirdas“. www.vilnijosvartai.lt. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.
- apie Algirdo imperiją A. M. Budreckio knygoje „Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai“ (Vilnius 2021)
- apie Algirdo santykius su Maskva A. M. Budreckio knygoje „Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai“ (Vilnius 2021)
- apie Algirdo santykius su totoriais A. M. Budreckio knygoje „Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai“ (Vilnius 2021)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Budreckis (2021), p. 9.
- ↑ Šliūpas, Jonas (1903). Lietuvių tauta senovėje ir šiądien. Plymouth, Pensilvanija. pp. 176–177.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ Antonovičius, B. Vladimiras (1878). Esė apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją iki XV a. vidurio (rusų). Kijevas. p. 95.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ Antonovičius, B. Vladimiras (1885). Vakarų ir pietvakarių Rusijos istorijos monografija (rusų). Kijevas. pp. 83–84.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ Kačerauskas, Jonas (2013). Blaivybė Lietuvoje. Istorija ir dabartis (PDF). Vilnius: Diemedžio leidykla. p. 15. ISBN 9789986231776.
- ↑ Budreckis (2021), pp. 58–60.
- ↑ Ūsienė, Auksė. Lietuvos karaliai arba Lietuvos valstybės statusas XIII–XIV a. Ministry of National Defence of Lithuania. p. 7. Nuoroda tikrinta 7 March 2022.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Baranauskas, Tomas. „Medieval Lithuania – Sources 1283–1386“. viduramziu.istorija.net (anglų ir lotynų). Suarchyvuotas originalas 2022-04-08. Nuoroda tikrinta 7 March 2022.
- ↑ Budreckis, Algirdas (2021). „Algirdo imperija“ (PDF). Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. ISBN 9785420018330.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Budreckis, Algirdas M. (2021) [1981]. Tomas Baranauskas (red.). Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. ISBN 9785420018330.
- Šapoka, Adolfas (2017) [1936]. Lietuvos istorija. Obuolys. pp. 82–97. ISBN 9786094841019.
Algirdas Gimė: 1297? Mirė: 1377
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: ? |
 1320-1345 |
Po to: Jaunutis |
| Prieš tai: Jaroslavlis Vasiljevičius |
Vitebsko kunigaikštis 1320-1377 |
Po to: Julijona |
| Prieš tai: Jaunutis |
 1345-1377 |
Po to: Jogaila |
| |||||||||||||
