Mykolas Kaributas Višnioveckis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mykolas Kaributas Višnioveckis
Lietuvos didysis kunigaikštis
Lenkijos karalius
Višnioveckiai
Karališkasis herbas
Karališkasis herbas
Gimė 1640 m. liepos 31 d.
Višniovecuose (ukr.: Вишнівець) Lenkija, (dabar Ukraina)
Mirė 1673 m. lapkričio 10 d. (33 metai)
Lvovas, Lenkija (dabar Ukraina)
Palaidotas (-a) Vavelio katedra
Tėvas Jeremijus Mykolas Višnioveckis
Motina Grizelda Konstancija Zamoiska
Sutuoktinis (-ė) Eleonora Marija Habsburgaitė (1653 - 1697)
Lietuvos didysis kunigaikštis,
Lenkijos karalius
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Mykolas Kaributas Višnioveckis
Parašas

Mykolas Kaributas Višnioveckis (lenk. Michał Korybut Wiśniowiecki, 1640 m. liepos 31 d. – 1673 m. lapkričio 10 d. Lvove) – 16691673 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš naujosios turtingosios bajorijos Kaributų herbo Višnioveckių giminės. Tėvas, kunigaikštis Jeremijus Višnioveckis buvo Abiejų Tautų Respublikos karo vadas, pasižymėjęs kovose su Bogdanu Chmelnickiu. Motina – Grizelda Konstancija Zamoiska – Zamostės savininko, Podolės ir Kijevo vaivados Tomašo Zamoiskio duktė.

Mokėjo lenkų, italų, lotynų, prancūzų, totorių, turkų kalbas.[1]

Mykolas Kaributas Višniaveckis ir jo elekcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbas

Atsisakius nuo sosto Jonui Kazimierui Vazai, nebeliko šeimos kuri būtų buvusi surišta su Abiejų Tautų Respublikos sostų tradicija. J. K. Vaza atsisakė nuo sosto, norėdamas jį užleisti prancūzų kandidatui Kontė princui ( pranc.: Louis II de Bourbon, Prince de Condé). Jo kandidatūrą palaikė ir didieji Lietuvos, Lenkijos ponai, tačiau krašte buvo dar gana stipri partija, palaikiusi Habsburgų kandidatą. Tarpuvaldis buvo gana ilgas, partijų kova labai griežta. Jau atrodė, kad pergalė bus Prancūzijos kandidato pusėje, tačiau elekcijoje nelaimėjo nė vienas tų didžiųjų partijų kandidatas. Atsirado žmonių, kurie sumanė pasinaudoti šituo bajorijos nepasitenkinimu ir išrinkti karalių, aplenkiant didikus. Tad visai netikėtai karaliumi buvo paskelbtas Mykolas Kaributas Višniaveckis. Tuo tarpu jis buvo labai nusigyvenęs ir gyveno tik iš kitų malonės, nes karų metu buvo žuvę visi tėvo turtai. Didikai bandė šitą elekciją sutrukdyti, tačiau bajorija dėjo galvą už savo išrinktąjį karalių. Pacų vadovaujamoji Lietuva irgi pasisakė už jį, tad 1669 m. birželio 19 d. elekcinio Seimo metu iš penkių kandidatų M. K. Višniaveckis išrinktas karaliumi. Pirmasis lenkų – lietuvių kraujo karalius po paskutiniojo Jogailaičio Žygimanto Augusto mirties 1572 m.

Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mykolo Kaributo Višnioveckio karūnacija

Jo trumpo valdymo metu 1672 m. Respublika pralaimėjo Osmanų imperijai kovas už Podolę. 100 000 turkų armija, kuriai vadovavo sultonas Mehmedas IV kartu su pasidavusiais kazokais, apsupo Kamenec Podolską, kurio gynėjai rugsėjo 26 d. kapituliavo, tačiau likusieji tvirtovėje 800 vyrų susisprogdino kartu su savo vadu Volodijovskiu. Dėl to šalyje kilo neramumai ir grėsė vidaus karas tarp netekusių valdžios dvariškių (Golembo konfederacija) ir etmono Jono Sobieskio. Į karą pašaukta bajorija ruošėsi kariauti ne su turkais, o su karaliaus priešu, galingiausiu prancūziškosios partijos didiku, Lenkijos etmonu Jonu Sobieskiu. Tik abiem pusėm nusileidus, buvo išvengta konflikto. Gavus paramą iš popiežiaus ir sustiprinus artileriją, Jonui Sobieskiui pavyko turkus apsupti Chocimo tvirtovėje ir 1673 m. lapkričio 11 d. šturmu užimti įtvirtinimus, paimti apie 10.000 belaisvių ir dalį žemių. Stiprėjant lenkų bajorų partijai, drauge augo ir etmono Jono Sobieskio populiarumas. Ypač jį, kaip gerą vadą, palaikė kariuomenė ir Lenkijos pietinių sričių bajorija, kurią jis apgynė nuo turkų.

Mirė žygio į Chotiną (prieš turkus) metu.[2]

Mykolo Kaributo Višnioveckio šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mykolo Kaributo Višnioveckio vestuvės su Eleonora Marija Habsburgaite
Mykolo Kaributo Višnioveckio sarkofagas Vavelyje

1670 m. vasario 27 d. vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus ir Čekijos bei Vengrijos karaliaus Ferdinando III Habsburgo (Ferdinand III, Holy Roman Emperor) dukterį Eleonorą Mariją Habsburgaitę (Eleonora Maria Josefa von Habsburg) (g. 1653 m. gegužės 31 d. – m. 1697 m. gruodžio 17 d.). Sūnus, gimęs 1670 m. lapkričio 29 d., mirė tą pačią dieną.

1673 m. lapkričio 10 d. Mykolas Kaributas Višnioveckis mirė nuo persivalgymo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 139 p.
  2. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 140 p.

Adolfas Šapoka. Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. – ISBN 5-420-00631-6

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mykolas Kaributas Višnioveckis
Gimė: 1640 m. gegužės 31 d. Mirė: 1673 m. lapkričio 10 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Jonas Kazimieras Vaza
Lenkijos Karalius ir
Lietuvos didysis kunigaikštis

16691673
Po to:
Jonas Sobieskis