Vilius Bruožis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vilius Bruožis
Gimė: 1843 m. gegužės 17 d.
Gaištautai, Ragainės apskritis
Mirė: 1909 m. liepos 6 d. (66 metai)
Tilžė
Veikla: gydytojas, žurnalistas, redaktorius
Alma mater: Karaliaučiaus universitetas

Vilius Bruožis (Brožaitis, 1843 m. gegužės 17 d. Gaištautuose, Ragainės apskritis, Mažoji Lietuva – 1909 m. liepos 6 d. Tilžėje) – gydytojas, kultūros ir spaudos darbuotojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo mediciną Karaliaučiaus universitete. Pirmasis Mažosios Lietuvos inteligentas, įgijęs pasaulietinį aukštąjį mokslą. [[1871 apgynė medicinos daktaro disertaciją.

18851887 m. – Tilžės „Birutės“ draugijos pirmininkas. Iš naiviojo romantizmo pozicijų įrodinėjo „dievišką“ lietuvių kalbos kilmę (straipsnis „Ar rojuje lietuviškai kalbėjo?“, „Tilžės keleivis“, 1885 m., Nr. 22).

„Aušroje“ (1885 m., Nr. 10/11) išspausdino eilėraštį „Lietuviška tu giminėle“. 1891 m. su Jurgiu Zauerveinu ir Kristupu Voska parengė peticiją Vokietijos kaizeriui dėl lietuvių kalbos vartojimo Mažosios Lietuvos mokyklose.

18921898 m. – „Varpo“ leidimo komiteto iždininkas, tvarkė „Varpo“ ir „Ūkininko“ korespondenciją, šelpė šiuos laikraščius materialiai, laikraščių atsakomasis redaktorius. [1] Savo asmenybe ir veikla susikūrė ekscentriko „originalo“ reputaciją, laikytinas vienu Juozapo Albino Herbačiausko kultūrinio tipažo pirmtakų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 74 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]