Heinrichas Lizijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Heinrichas Lizijus

Johanas Heinrichas Lizijus (vok. Johann Heinrich Lysius, 1670 m. lapkričio 24 d. Flensburgas1731 m. spalio 16 d. Karaliaučius) – Prūsijos evangelikų liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas, teologijos daktaras. Pirmasis karaliaus 1717 m. paskirtas Prūsijos lietuviškų mokyklų ir bažnyčių prižiūrėtojas, pietizmo skelbėjas Mažojoje Lietuvoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1687 m. įstojo į Jenos institutą, 1688 m. perėjo į Leipcigo, 1690 m. – į Karaliaučiaus universitetą. Studijavo teologiją, filosofiją, klasikines ir Rytų kalbas, anatomiją, astronomiją, matematiką ir fortifikaciją. 1692 m. išvyko gilinti žinių į Kopenhagą, lankėsi Švedijoje, Norvegijoje. 1702 m. teologijos daktaras.

1702 m. paskirtas Karaliaučiaus Frydricho kolegijos direktoriumi; įvedė dėstymą vokiečių kalba, išplėtė jos pastatą. Tris kartus išrinktas Karaliaučiaus universiteto rektoriumi, 10 kartų Teologijos fakulteto dekanu; nuo 1709 m. profesorius. 1715 m. paskirtas Karaliaus rūmų trečiuoju pamokslininku, 1717 m. – konsistorijos tarėju. Frydricho Vilhelmo I įpareigotas 1718 m. parengė Prūsijos mokyklų reformos planą, labai nenaudingą lietuvininkams. Siūlė įvesti privalomą vokiečių kalbą mokyklose ir bažnyčiose, krašte steigti tik vokiečių mokyklas. Krašto vokietinimui pasipriešino lietuviškai mokantys vokiečių kunigai, konsistorija ir Jonas Jokūbas Kvandtas. 1718 m. konsultavo Frydrichą Vilhelmą I dėl Lietuvių kalbos seminaro steigimo Karaliaučiaus universitete; buvo pirmasis jo inspektorius. Vėliau buvo įpareigotas parengti M. Liuterio „Mažąjį katekizmą“ lietuvių kalba, organizavo dvikalbio katekizmo rengimą, parašė jo pratarmę. Atmetus jo pateiktą Prūsijos vokietinimo planą nušalintas ir nuo katekizmo leidybos. Nuo 1721 m. dirbo kunigu Karaliaučiuje, Lyvenikės bažnyčioje.

Išlikusius jo katekizmo rankraščius 1993 m. mokslo reikalams paskelbė italų kalbininkas Pjetras Umbertas Dinis Vilniuje ir vokiečių kalbininkas Balduras Panceris Heidelberge.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: Istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai. Vilnius, 2004.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Liucija CitavičiūtėHeinrichas Lizijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 447 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]