Johann Gottlieb Fichte
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Johanas Gotlybas Fichtė vok. Johann Gottlieb Fichte | |
|---|---|
| |
| Johann Gottlieb Fichte | |
| Gimė | 1762 m. gegužės 19 d. Rammenau, Saksonija, Vokietija |
| Mirė | 1814 m. sausio 27 d. (51 metai) Berlynas, Vokietija |
| Tautybė | vokietis |
| Veikla | filosofas, vokiškojo idealizmo atstovas, Kanto sekėjas, daręs įtaką Vakarų filosofijai. |
 Vikiteka |
Johann Gottlieb Fichte |
Johanas Gotlybas Fichtė (1762 m. gegužės 19 d. – 1814 m. sausio 27 d.) – filosofas, vokiškojo idealizmo atstovas, Kanto sekėjas, daręs įtaką Vakarų filosofijai.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1780 m. mokėsi Pforto žemės mokykloje. Studijavo teisę, teologiją, filosofiją Jėnos ir Leipcigo universitetuose. Po studijų dirbo mokytoju. 1791 m. lankėsi Karaliaučiuje, kur susipažino su I. Kantu. Nuo 1794 m. dėstė Jėnos universitete.
Filosofinės idėjos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jis žavėjosi „subjekto ir objekto laisve“. J. Fichtės filosofijos subjektas yra gryna savaiminė veikla, kurią jis tapatino su mąstymo veikla. Veikla ir aktyvumas padeda spręsti žmogaus prigimties problemą, bei padeda realizuotis žmogaus prigimčiai. Žmogiškosios veiklos prigimtis absoliutinama intelektinės intuicijos pagrindu.
J. G. Fichtei svarbiausias yra žmogus ir jo laisvė. Jam žmogus ne tik gamtinė, bet ir dorovinė būtybė. Jeigu manysime, kad juslinis pasaulis yra objektyvus, tai čia žmogus gyvena būtinume, bet kaip dorovinio elgesio subjektas žmogus turi laisvo pasirinkimo galimybę.
Žmogaus gyvenimo tikslas – tapti protinga ir savarankiška būtybe, kuri vadovaujasi tik savimi, t. y. būti sau pakankamu. Žmogus pats save kuria, o kurdamas save – jis kuria pasaulį.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozas Mureika. Fichte Johann Gottlieb (Johanas Gotlybas Fichtė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 58 psl.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- J. G. Fichtė „Žmogaus paskirtis“ (iš vokiečių kalbos vertė Kristina Rickevičiūtė). – Vilnius, Mintis, 1982
