Laisvamanybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Laisvamaniai)
Jump to navigation Jump to search
Amerikos Sekuliaristų Sąjunga XIX a. pab. paskelbė našlaitę laisvamanių simboliu.
 Ambox globe content.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Laisvamanybėfilosofija, teigianti, kad įsitikinimai turi būti suformuoti mokslo ir logikos, o ne emocijų, autoritetų, tradicijų, ar dogmų. Praktikuojantys šią filosofiją, vadinami laisvamaniais.

Laisvamanybė Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmas lietuviškas laisvamanių organizacijas kūrė dr. Jonas Šliūpas. 1895 m. įkūrė „Spindulio“ laisvamanių organizaciją, 1900 m. Lietuvių laisvamanių susivienijimą Amerikoje, 1910 m. Lietuvių laisvamanių sąjungą, o vėliau, 1918 m. Lietuvių laisvamanių federaciją bei 1935 m. Laisvamanių etinės kultūros draugiją. Lietuvoje judėjimas tapo organizuotu tik atkūrus nepriklausomybę.

Nuo 1933 m. pradėtas leisti dvisavaitinis laikraštis „Laisvamanis“, kurį netrukus pakeitė „Laisvoji mintis“. 1939 m. laikraščio „Laisvoji mintis“ tiražas siekė 5000 egzempliorių. Buvo leidžiamos įvairios religiją ir jos etiką kritikuojančios knygos.

Ginkūnuose įkūrė savo kapines, vėliau jas įkūrė dar 13-oje vietų (Kupiškio laisvamanių kapinės ir kt.). Telkė įvairius meninio pobūdžio kolektyvus, orkestrus, chorus ir panašiai. Išlaikė 16 viešųjų bibliotekų. Didelį dėmesį skyrė paskaitoms, susirinkimams, vakaronėms.

Tarpukaryje Lietuvos laisvamanių judėjimas siekė įvesti civilinę metrikaciją, nuo tikybos pamokų atleisti netikinčiųjų vaikus. Reikalavo valstybinių švenčių pilietinio pobūdžio įvedimo, kėlė mintį apie reikalingumą sukurti Lietuvos tautinę bažnyčią.

Sovietmečiu laisvamanybė, tuomet vadinta ateizmu, turėjo oficialios ideologijos statusą. Materialistinės pasaulėžiūros ugdymas tapo mokyklų, kultūros įstaigų, laikraščių bei žurnalų, partinių bei komjaunimo organizacijų auklėjamosios veiklos dalimi. Pertvarkos metais ir nepriklausomos Lietuvos laikais tai buvo atšaukta. Laisvamanybės propagavimas sunyko. Visgi 1992 m. žurnalisto Jono Sakalausko iniciatyva buvo atgaivinta Lietuvos pasaulietinės kultūros draugija (LPKD), kurios aktyvistai laikas nuo laiko pasireiškia žiniasklaidoje, internete, reguliariai leidžia savo puslapį „Laisvoji mintis“ laikraštyje OPOZICIJA. 2002 m. įvykusiame III LPKD suvažiavime jos pirmininku išrinktas žinomas visuomenės ir politikos veikėjas Algirdas Kunčinas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]