Brisbanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Brisbane)
Jump to navigation Jump to search
Brisbanas
angl. Brisbane
   Brisbane COA.gif   
BrisbaneByNight2004.jpg
Brisbenas naktį
(vaizdas nuo Brisbeno upės)

Brisbanas
27°28′04″ p. pl. 153°1′40″ r. ilg. / 27.46778°š. pl. 153.02778°r. ilg. / 27.46778; 153.02778 (Brisbanas)Koordinatės: 27°28′04″ p. pl. 153°1′40″ r. ilg. / 27.46778°š. pl. 153.02778°r. ilg. / 27.46778; 153.02778 (Brisbanas)
Valstybė Australijos vėliava Australija
Valstija Kvinslandas Kvinslandas
Įkūrimo data 1824 m.
Gyventojų (2009) 2 004 262
Plotas 5 904,8 km²
Tankumas (2009) 339 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka BrisbanasVikiteka
Kirčiavimas Bri̇̀sbanas[1]

Brisbanas (angl. Brisbane) – uostamiestis rytinėje Australijoje, Kvinslando valstijos sostinė. 1,84 mln. gyventojų (2007). Išvystyta mašinų gamybos, chemijos, naftos apdirbimo, maisto pramonė, yra laivų statykla, universitetas. Miesto oro uostas yra trečias pagal dydį šalyje.

1988 m. mieste vyko Pasaulinė paroda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki europiečių atvykimo būsimo miesto apylinkėse gyveno keletas tūkstančių Jagera grupės Australijos aborigenų. Aborigenai gyveno Brisbano ir jo intakų pakrantėse įrengtose sezoninėse stovyklose po 200–600 žmonių. Pasirodžius baltiesiems, ir ypač po to, kai į Brisbaną pradėjo keltis laisvieji žmonės, dėl jų atvežtų ligų ir alkoholio vietiniai aborigenai beveik išnyko. Pasak australų tyrinėtojo ir politiko Arčibaldo Mestono, XIX a. pab. jų buvo likę tik penki.[2]

Henrio Baučerio Bauermano (Henry Boucher Bowerman) „Moretono įlankos nuteistųjų kolonijos“, 1835 m., pilka akvarelė – ankstyviausias žinomas Brisbano atvaizdavimas su data ir parašu[3]

1799 m. Moretono įlanką tyrinėjo anglų jūrininkas Metju Flindersas, 1823 m. – Australijos tyrinėtojas Džonas Okslis (John Oxley). Oksliui Naujojo Pietų Velso gubernatorius Tomas Brisbanas (Thomas Brisbane) pavedė surasti tinkamą vietą naujai nuteistųjų kolonijai, į kurią, Sidnėjaus gyventojų prašymu, būtų perkelti didžiausi Sidnėjaus nusikaltėliai. Ekspedicijos metu Okslis rado upę, kurią pavadino gubernatoriaus garbei. Pagal Džono Okslio pasiūlymą, 1824 m. Redklifo pusiasalyje Moretono įlankos pakrantėje įkurta nuteistųjų kolonija, kuri po metų perkelta 28 km į pietvakarius, prie Brisbano upės, dabartinio miesto centro vietoje. Gyvenvietė pavadinta Edenglasiu (Edenglassie, pagal Škotijos miestus Edinburgą ir Glazgą), o 1834 m, suteikus jai miesto (town) teises, pervadinta Brisbanu. Kolonija buvo uždara, laisvieji naujakuriai neturėjo teisės be leidimo gyventi artimesniu nei 50 mylių (80 km) atstumu.[4]

Karalienės gatvė ~1895 m. Pašto atvirukas pagal Alberto Henrio Fulvudo (Albert Henry Fullwood) akvarelę

1839 m. nuteistųjų kolonija uždaryta, beveik visi nuteistieji iškelti. Liko tik tie, kurių reikėjo Brisbano pastatų priežiūrai, apsaugai ir kitiems darbams. 1840 m. paruoštas miesto planas, pradėti pardavinėti sklypai, miesto gyventojų pradėjo sparčiai daugėti.[5] 1859 m. birželio 6 d., atskyrus šiaurines Naujojo Pietų Velso žemes, įkurta Kvynslando kolonija,[6] o Brisbanas, nukonkuravęs Ipsvičą, tapo jos sostine. Tais pačiais metais įkurta Brisbano savivaldybė.

1879 m. nutiestas pirmasis geležinkelis, sujungęs Brisbaną su Ipsviču, 1885 m. įrengtos pirmosios arklinio tramvajaus, 1897 m. – elektrinio tramvajaus linijos. 1882 m. mieste išbandytas pirmasis pasaulyje viešasis elektrinis apšvietimas.[7] Miestas labai nukentėjo nuo Brisbano upės potvynio 1893 m.: buvo sugriauti tiltai, daug gyventojų liko be pastogės.[8]

XX ir XXI amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1902 m. Brisbanui suteiktos didžiojo miesto (city) teisės,[9] 1909 m. įkurtas Kvynslando universitetas. 1925 m. prie Brisbano prijungta virš 20 nedidelių aplinkinių savivaldybių. 1930 m. pastatyta rotušė, karo aukų atminimo šventovė, 1940 m. – Storio tiltas. Visi trys statiniai laikomi svarbiausiais Brisbano istorinės architektūros objektais.

Lockheed Lightning naikintuvas virš Brisbano 1943 m. Tolumoje už Brisbano upės prieplaukų – Karalienės gatvė (Queen Street)

Per Antrąjį pasaulinį karą iki 1944 m. Brisbane buvo JAV armijos generolo Daglaso Makarturo vadovaujamų Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų Ramiojo vandenyno pietvakariuose štabas, mieste buvo dislokuota iki 80 tūkst. amerikiečių kareivių.[10] 1942 m. tarp jų ir australų kariškių bei civilių kilo riaušės, vienas žmogus žuvo, šimtai sužeista. Incidentas neoficialiai vadinamas „Brisbano kautynėmis“.[11]

Expo 88 pasaulinė paroda – svarbus įvykis Brisbano istorijoje.[12] Parodos statinių kompleksas Brisbano upės pakrantėje iš paukščio skrydžio, 1988 m.

Po karo miestas sparčiai augo. Gyventojų padaugėjo nuo 413 tūkst. 1947 m. iki 622 tūkst. 1961 m. Miesto infrastruktūros plėtra atsiliko: 1961 m. 80 % Brisbano namų neturėjo kanalizacijos, o daugiau nei pusė kelių (gatvių) buvo siauresni už 8 m, daugelis be kietos dangos.[12] Dėl išaugusio elektros energijos poreikio visos savivaldybės lėšos buvo skiriamos elektrinių statybai. Brisbanas ilgą laiką turėjo „kaimiško didmiesčio“ įvaizdį,[13] kurio miesto politikai ir rinkodaros specialistai stengėsi atsikratyti. Mero Klemo Džonso (Clem Jones) valdžios metais (1961–1975) miesto infrastruktūra sutvarkyta: paruoštas miesto plėtros planas, išasfaltuotos gatvės, modernizuota nuotekų sistema, dauguma namų prijungta prie miesto kanalizacijos, įrengti parkai.[14] 1974 m. miestas patyrė dar vieną niokojantį potvynį, po kurio Brisbano upės baseine įrengta apsaugos nuo potvynių sistema. Nepaisant to, 2011 m. sausį miestas vėl nukentėjo nuo potvynio.

1982 m. Brisbane vyko Sandraugos žaidynės, 1988 m. – Expo 88 pasaulinė paroda. Per paskutinį XX a. dvidešimtmetį miestas augo sparčiau už šalies vidurkį, į Brisbaną kėlėsi gyventojai iš Viktorijos ir Naujojo Pietų Velso valstijų. Miestas sparčiai auga ir XXI a.: 2001–2019 m. miesto gyventojų padaugėjo beveik milijonu.[12][15]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžiai. Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Bri̇̀sbanas.
  2. Archibald Meston, Aboriginal Indigeneous Tribes of Brisbane and Moreton Bay, Brisbane History. Archyvuota 2017-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  3. Henry Boucher Bowerman View of Brisbane Watercolour, Google Arts & Culture. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  4. Brisbane, Encyclopaedia Britannica. Archyvuota 2020-05-04. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  5. Brisbane Pre-Separation History, Brisbane History. Suarchyvuotas originalas 2019-10-29. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  6. Creation of a State, Queensland Government, 2018 m. liepos 20 d. Suarchyvuotas originalas 2020-01-14. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  7. Amy Mitchell-Whittington, 10 historical facts every Brisbane resident should know, Brisbane Times, 2017 m. balandžio 27 d. Suarchyvuotas originalas 2019-10-22. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
  8. 1893 Brisbane flood, State Library of Queensland, 2011 m. lapkričio 18 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.
  9. Local Authorities Act of 1902, Queensland Historical Acts. Nuoroda tikrinta 2020-05-18.
  10. United States forces in Queensland, 1941–45 – Fact sheet 234, National Archives of Australia. Archyvuota 2019-03-30.
  11. Peter Dunn, The Battle of Brisbane – 26 & 27 November 1942, Australia @ War, 2005 m. rugpjūčio 27 d. Archyvuota 2008-01-10. Nuoroda tikrinta 2020-05-18.
  12. 12,0 12,1 12,2 Brisbane and Greater Brisbane, Centre for the Government of Queensland, 2018. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  13. Lucy Bullivant, A river rediscovered, Financial Times, 2009 m. lapkričio 7 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  14. Christine Kellett, Former Mayor Clem Jones dies, Brisbane Times, 2007 m. gruodžio 16 d. Archyvuota 2012-10-11. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  15. 3218.0 - Regional Population Growth, Australia, 2018-19, Australian Bureau of Statistics, 2020 m. kovo 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-07.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]