Fokker F27 Friendship (ICAO orlaivio tipo kodasF27) – XX a. šeštame-devintame dešimtmečiuose Nyderlandų įmonės Fokker gamintas turbosraigtinis keleivinis ir krovininis lėktuvas, taip pat pritaikytas patruliavimo ir žvalgybos misijoms. Šis orlaivis yra gausiausiai pokario metais Nyderlanduose gamintas lėktuvas; F27 taip pat laikomas vienu sėkmingiausių savo eros Europos lėktuvų, regioninių turbopropelerinių lėktuvų klasės pradininku.
F27 buvo kuriamas siekiant išnaudoti naujai pasirodžiusių turbosraigtinių variklių galimybes vietoje stūmokliniais varikliais varomų lėktuvų pasiūlyti ekonomiškesnį ir galingesnį turbosraigtinį variantą. Į F27 montuotas „Rolls-Royce Dart" turborosraigtinis variklis kėlė žymiai mažiau vibracijos ir triukšmo, kas užtikrino didesnį keleivių komfortą. Kitas svarbus komforto elementas buvo hermetizuojamas keleivių salonas, leidęs skristi aukščiau kartu palaikant komfortiškas sąlygas. Orlaivio konstrukcijoje taip pat buvo panaudotos naujoviškos gamybos technologijos.
Pirmasis skrydis šio tipo orlaiviu įvykdytas 1955 m. lapkričio 24 d.; 1958 m. lapkričio 19 d. juo pradėti komerciniai pervežimai. Lėktuvas buvo gaminamas Nyderlanduose bei, pagal licencinę sutartį su JAV orlaivių gamintoju Fairchild, – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Fairchild gamino kiek prailgintą lėktuvo versiją, gavusią pavadinimą Fairchild FH-227.
Devintajame dešimtmetyje F27 pagrindu Fokker sukūrė modernizuotą modelį Fokker 50.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje orlaivių gamintojai pradėjo ieškoti galimybių pakeisti karo metais sukurtus keleivinius lėktuvus modernesniais ir ekonomiškesniais, atitinkančiais naujus rinkos poreikius. Nyderlandų įmonė „Fokker“ buvo viena iš įmonių, siekiančių kurti tokį orlaivį.[1] Apie 1951 m. „Fokker“ pradėjo ieškoti galimybių pasiūlyti maždaug 32 vietų lėktuvą, galintį pakeisti populiarųjį „Douglas DC-3".[2] „Fokker“ apklausė „DC-3" operatorius apie jų lūkesčius dėl būsimo orlaivio parametrų ir šių duomenų pagrindu pradėjo kurti „F27.[1]
Įvertinus keletą galimų variantų, vienas kurių numatė net ir radialinių variklių „Wright Cyclone“ naudojimą, buvo apsistota prie 28 keleivius talpinančio aukštasparnio su hermetizuojamu salonu, varomo dviem turbosraigtiniais varikliais „Rolls-Royce Dart“. „Dart“ variklis jau buvo pasiteisinęs ankstyvuosiuose „Vickers Viscount“ modeliuose, o aukštasparnė konfigūracija buvo pasirinkta dėl didesnės keliamosios galios, paprastesnio antžeminio aptarnavimo ir geresnio vaizdo keleiviams. Lėktuvo konstrukcijoje Fokker naudojo naują metalo ir metalo sujungimo techniką „Redux“, leidusią sumažinti metalo nuovargį, pagerinti aerodinamiką ir sumažinti konstrukcijos svorį. „Fokker“ tapo pirmąja įmone po „de Havilland“, panaudojusią šią technologiją.[1]
Antrasis F27 prototipas, 1956 m.
1953 m. lėktuvo prodjektas gavo pavadinimą „Friendship“ (liet.draugystė).
Bandymų etapo metu buvo pagaminti keturi prototipai, du iš jų – skraidantys orlaiviai, naudojami skrydžio bandymų programai (už juos sumokėjo Nyderlandų orlaivių kūrimo institutas) ir du prototipai, statiniams ir konstrukcijos nuovargio bandymams.
1955 m. lapkričio 24 d. pirmasis prototipas, registruotas numeriu PH-NIV, atliko pirmąjį skrydį.[2] Antrasis prototipas ir pirmosios serijos mašinos buvo 0,9 m (3 pėdų) ilgesni nei pirmasis prototipas. Taip buvo siekiama sumažinti sunkios uodegos efektą bei suteikti vietos dar keturiems keleiviams.
Gamybos proceso metu F27 buvo ne kartą modifikuotas, konstrukciją pritaikant įvairiems tikslams. Dažniausiai keisti varikliai, pakrovimo durys, ilgintas fiuzeliažas, orlaivį pritaikant krovinių pervežimui ir karinėms reikmėms. Fokker sukūrė specialų modelį, skirtą jūrų patruliavimo misijoms.[1]
1952 m. „Fokker“ užmezgė ryšius su JAV lėktuvų gamintoju „Fairchild“, kuris domėjosi būsimu F27. 1956 m. abi įmonės pasirašė licencijos sutartį, pagal kurią „Fairchild“ buvo įgaliota gaminti F27 JAV. Pirmasis amerikiečių pagamintas F27 į orą pakilo 1958 m. balandžio 12 d.[1] „Fairchild“ šiuos orlaivius gamino iki 1973 m. liepos mėn. „Fairchild“ savarankiškai sukūrė prailginto fiuzeliažo modelį, pavadintą „FH-227". Įmonės susitarė nekonkuruoti ir pasidalijo pasaulio rinkas.
Devintojo dešimtmečio pradžioje „Fokker“ pradėjo kurti modernizuotą „F27 Friendship“ įpėdinį, gavusį pavadinimą „F27 Mark 050“ bei komercinį pavadinimą „Fokker 50“. Nors „Fokker 50“ buvo sukurtas F27-500 modelio pagrindu, tai buvo iš esmės naujas orlaivis su „Pratt & Whitney Canada" 100-osios serijos varikliais ir modernia avionika. Bendri orlaivio parametrai ir keleivių komfortas pastebimai pagerėjo palyginti su F27. [3]
Pirminiai pardavimai vyko sunkiai, todėl lėktuvo gamybą siekusiai išlaikyti kompanijai „Fokker“ teko kreiptis paramos į bankus ir Nyderlandų vyriausybę.[4] Padėtis pagerėjo 1960 m., kelioms oro linijoms pateikus didelius šio modelio užsakymus. Prie užsakymų skaičiaus augimo prisidėjo gera šio modelio reputacija ir eksploatacijos patirtis, parodžiusi, jog lyginant su stūmokliniais varikliais varomais Antrojo Pasaulinio karo metu sukurtais analogais, tokiais kaip DC-3, F27 pasirodė ypač efektyvus, greitesnis, patikimesnis, pervežantis daugiau keleivių komfortiškesnėmis sąlygomis.[1]
FedEx Fokker F-27-500F
1960 m. varikliu „Rolls-Royce Dart 6" varomo F27 bazinė kaina buvo 239 000 Didžiosios Britanijos svarų serlingų.[6] Iki „Fokker F27“ gamybos pabaigos 1987 m. „Fokker“ iš viso pagamino 592 vienetus, be to, dar 207 vnt. „F-27“ ir „FH-227“ pagamino „Fairchild“. Pagal gamybos apimtis tai buvo populiariausias Vakarų Europos civilinis turbosraigtinis lėktuvas.
Eksploatacijos metu daugelis orlaivių buvo modifikuoti iš pradinės vien tik keleiviams skirtos konfigūracijos į keleivininę-krovininę (Combi) arba grynai krovininę modifikacijas. Itin dideliu F27 operatoriumi buvo JAV pašto siuntų įmonė „FedEx Express", naudojusį šį lėktuvą aptarnauti mažesnėmis apimtimis pasižymėjusiuose maršrutuose nuo pagrindinių centrų (angl. „feeder“). „FedEx Express" atsisakė F27 iki 2009 m. pabaigos ir juos pakeitė ATR 42 ir ATR 72 krovininėmis modifikacijomis. Paskutinis šių orlaivių vėliau buvo padovanotas Hikorio aviacijos muziejui.
2010 m. liepos mėn. pasaulyje 30 įmonių buvo eksploatuojami 65 vnt. F27.[7] Iki 2013 m. liepos mėn. 13 įmonių liko tik 25 šio tipo orlaiviai; dauguma jų buvo F27-500, taip pat du -400 ir vienas -600 serijos orlaivis. Italijos krovininių oro linijų bendrovė „MiniLiner“ eksploatavo šešis F27, o „Air Panama“ – keturis.[8] Nuo 1985 m. Jungtinių Valstijų armijos parašiutinkų komanda eksploatavo vieną „C-31A Troopship“, naudotą skirtą šuoliams su parašiutu.[9][10]
2018 m. liepos mėn. duomenimis, pasaulyje 7 įmonėse buvo eksploatuojami 10 šio tipo orlaivių.[11]
Suomijos KOP F-27-400M Joensu oro uosteF27-100 – pirmasis serijinis modelis, skirtas 44 keleiviams.
F27-200 – modelis su galingesniu varikliu „Rolls-Royce Dart Mk 532“.
F27-300 Combiplane – kombinuotas civilinis keleivinis ir krovininis orlaivis.
F27-300M Troopship – karinė transportinė versija Nyderlandų karališkųjų oro pajėgoms.
F27-400 – „Combi“ keleivinis/krovinis lėktuvas, varomas dviem „Rolls-Royce Dart 7“ varikliais ir didelėmis krovinių skyriaus durimis.
F27-400M – karinė versija, skirta JAV armijai. Karinis pavadinimas C-31A Troopship. Nurašyti 2019 m. rugsėjį. Vienas egzempliorius, Nr. 85-01608 „Excalibur“ perduotas Nyderlandų kultūros paveldos organizacijai „Vliegend Nederlands Cultureel Erfgoed“, įsikūrusiai Lelystad oro uoste (EHLE).[12][13]
F27-500 – 1967 m. pradėta gaminti modifikacija su 1,5 m prailgintu fiuzeliažu, varikliu „Dart Mk 528“, talpinantis iki 52 keleivių.
F27-500M – karinė modelio „-500“ versija.
F27-500F – Australijai skirta modelio „-500“ versija su mažesnėmis priekinėmis ir galinėmis durimis.
F27-600 – Greitai pertvarkomas keleivinis/krovininis variantas, modelio -200“ pagrindu su didelėmis krovinių skyriaus durimis.
F27-700 – F27-100 modifikacija su didelėmis krovinių skyriaus durimis.
F27 200-MAR – neginkluotas jūrų žvalgybos orlaivis.
F27 Maritime Enforcer – ginkluotas jūrų žvalgybos orlaivis.
F-27 – licencinė kopija, gaminta JAV įmonėje „Fairchild Hiller“.
FH-227 – prailginta F-27 versija, nepriklausomai sukurta ir gaminta įmonėje "Fairchild Hiller ".
F27 operatorių žemėlapis. Šviesiai mėlyna spalva pažymėtos valstybės, kuriose naudotos tik civilinės F27 modifikacijos. Tamsiai mėlyna – šalys, kuriose naudotas tiek civilinis, tiek karinis variantai. Raudona spalva – šalys, kuriose naudoti tik kariniai F27 variantai.
Nr. 10132 – F27-109 – Pietų Australijos aviacijos muziejuje Adelaidėje. Anksčiau naudotas kaip atmosferos tyrimų orlaivis. [14][15]
10315 – F27-600QC – Kvinslando oro muziejuje Kalundros miesto oro uoste (Kvinslandas). Pagamintas kaip F27-400, vėliau buvo modifikuotas į „-600QC“. Lėktuvas buvo eksploatojamas aviakompanijoje „Ansett“.[16]
10596 – F27-500 – 2018 m. skrydžiams tinkamos būklės, eksploatuojamas aviakompanijos „Airwork“ pagal sutartį su „New Zealand Post“ Illavaros regioniniame oro uoste (Naujasis Pietų Velsas).[17]
10449 – F27-500 – pirmasis F27 prototipas. „Fokker Logistics Park“ Oude Meer miestas. Jis žymi buvusią Fokker gamyklos vietą Amsterdamo Schipholio oro uoste.[32][33]
C-10 – F27-300M – Nyderlandų karo aviaicjos muziejus (ol. Militaire Luchtvaart Museum), Soesterberg mieste, Utrechte.[34][35]
Pakistano tarptautinių oro linijų „Fokker F27-200“ – šalia Chitral oro uosto. Po 2004 m. įvykusios avarijos lėktuvas nebuvo remontuotas, o perdarytas į restoraną.
Suomijos karinių oro pajėgų F27 „Ansa“ – Satakunta karinių oro pajėgų vadovybės bazėje Pirkaloje.[41] Buvo naudojamas kaip transporto ir kaip žvalgybos lėktuvas (Nr. FF-1). Prieš karinę tarnybą orlaivis buvo eksploatuojamas aviakompanijose„Karair“ (vėliau „Finnair “) (Nr. OH-KFA), „Iceland Air“.[42]
↑„FAA REGISTRY [N705FE]“. Federal Aviation Administration. U.S. Department of Transportation. Suarchyvuotas originalas 2017-04-12. Nuoroda tikrinta 11 April 2017.
↑„FAA REGISTRY [N19XE]“. Federal Aviation Administration. U.S. Department of Transportation. Suarchyvuotas originalas 2017-04-12. Nuoroda tikrinta 12 April 2017.
Nyderlandai.jpg)
.jpg)
_AN0220903.jpg)
_(2161_027007).jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
