Irano ginkluotosios pajėgos
Irano ginkluotosios pajėgos نيروهای مسلح جمهوری اسلامی ايران | |
---|---|
![]() Generalinio štabo logotipas | |
Pajėgų rūšys |
|
Štabo būstinė | Teheranas, Iranas |
Vadovybė | |
Vyriausiasis kariuomenės vadas | ![]() |
Gynybos ministras | ![]() |
Generalinio štabo viršininkas | ![]() |
Žmogiškieji resursai | |
Amžius | 18 |
Privalomoji tarnyba (šauktiniai) |
Taip (trukmė – 2 m.) |
Aktyvus personalas |
610 000[1] (8 vieta pasaulyje) |
Rezervo dydis | 350 000[1] |
Finansinės išlaidos | |
Biudžetas | 25,1 mlrd. $ (2024)[2] |
Proc. nuo BVP | 5,2 % (2024)[2] |
Karinė pramonė | |
Vietiniai tiekėjai |
|
Užsienio tiekėjai | |
Susiję straipsniai | |
Istorija | Irano–Irako karas Sirijos pilietinis karas |
Kariniai laipsniai | Irano kariniai laipsniai |
Irano ginkluotosios pajėgos (pers. نيروهای مسلح جمهوری اسلامی ايران = Niruhâ-ye Mosallah-e Jomhuri-ye Eslâmi-ye Irân) – jungtinės Irano karinės pajėgos, kurias sudaro kariuomenė (Artesh), Islamo revoliucinė gvardija (Sepāh) ir teisėsaugos pajėgos (Faraja). Irano ginkluotosios pajėgos yra didžiausios Artimuosiuose Rytuose pagal karių skaičių.[5]
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – aukščiausiasis lyderis (šiuo metu ajatola Ali Chamenėjus).[6]
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Irano ginkluotąsias pajėgas sudaro:
- Irano reguliariosios pajėgos, arba kariuomenė (Artesh), kurios susideda iš sausumos pajėgų, jūrų pajėgų, oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų. Reguliariosiose pajėgose iš viso tarnauja apie 420 000 žmonių: sausumos pajėgos turi 350 000 (iš jų – 220 000 šauktinių), jūrų pajėgos – 18 000, oro pajėgos – 37 000 žmonių.[7] Oro gynybos pajėgos, anksčiau buvusios oro pajėgų dalimi, turi 15 000 žmonių;[7][8]
- Islamo revoliucinė gvardija, kurioje tarnauja apie 190 000 žmonių. Ją sudaro 5 padaliniai: sausumos pajėgos, oro erdvės pajėgos, jūrų pajėgos, „Quds“ pajėgos (spec. pajėgos) ir sukarinta Basidžo organizacija;[7]
- Teisėsaugos pajėgos.
Ginkluotųjų pajėgų rezerve – 350 000 žmonių.[7]
- Struktūra
Aukščiausiojo lyderio karo kabinetas
Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas
Islamo revoliucinė gvardija (Sepah)
Sausumos pajėgos
Oro erdvės pajėgos
Jūrų pajėgos
„Quds“ pajėgos
Basidžas
Reguliarioji kariuomenė (Artesh)
Teisėsaugos pajėgos (policija)
Reguliariosios pajėgos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sausumos pajėgos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sausumos pajėgose tarnauja 350 000 žmonių (rezerve – apie 350 000 žm.).[6] Jas sudaro 12 aktyviųjų, 1 oro desantinė, 1 specialiųjų pajėgų divizija, 1 logistikos brigada, 1 pakrantės gynybos grupė.
Sausumos pajėgos turi apie 1600 tankų, daugiau nei 670 šarvuotųjų kovos mašinų, apie 610 pėstininkų kovos mašinų, daugiau nei 6800 artilerijos vienetų (apie 290 savaeigių, 3000 velkamųjų zenitinių pabūklų, daugiau nei 2030 priešlėktuvinių raketų „žemė–oras“ leidimo įrenginių, daugiau nei 1475 raketines salvinės ugnies sistemas), 30 raketų „žemė–žemė“ leidimo įrenginių, 17 transporto ir nepilotuojamų žvalgybinių lėktuvų, apie 220 sraigtasparnių (iš kurių 50 – atakos).[6]
Karinės jūrų pajėgos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karinėse jūrų pajėgose tarnauja 18 000 žmonių, iš jų – 2600 jūrų pėstininkų (2 brigados).[6] Pagrindinės karinės jūrų bazės įkurtos Bandari Abase, Bušehre, Čah Bahare ir Bandari Chomeini prie Persijos įlankos, Bandari Anzali ir Bandari Mahšahre – prie Kaspijos jūros. Karinės jūrų pajėgos turi 4 povandeninius laivus, 5 korvetes, 10 raketinių, 52 patrulinius ir pakrančių laivus. Jūrų aviacijoje (2600 žm.) yra 5 lėktuvai, 19 sraigtasparnių.[6] Pagrindiniai jūrinės įrangos tiekėjai Iranui yra Rusija ir Kinija.
Karinės oro pajėgos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karinėse oro pajėgose tarnauja 52 000 žmonių (37 000 – tiesiogiai oro pajėgose, 15 000 – oro gynybos pajėgose).[6] Jos turi apie 580 lėktuvų: daugiau nei 300 kovos lėktuvų, 9 atakos naikintuvų eskadrilės (iki 186 orlaivių), 7 naikintuvų eskadrilės (70–74 orlaiviai), 1 žvalgybos eskadrilė (iki 8 orlaivių), taip pat transporto ir pagalbiniai orlaiviai.[6]
Sukarintosios pajėgos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Islamo revoliucinės gvardijos korpuse tarnauja apie 125 000 žmonių (100 000 sausumos pajėgose, 20 000 jūrų pajėgose, 5000 jūrų pėstininkų; korpusas 1997 m. turėjo apie 1000 tankų, daugiau kaip 1000 šarvuotųjų kovos mašinų, daugiau kaip 3000 artilerijos pabūklų).[9] Revoliucinės gvardijos oro pajėgos atsakingos už Irano raketinių pajėgų veikimą. Specialusis padalinys „Quds“ (Jeruzalė) skirtas karinei žvalgybai ir specialiosioms operacijoms užsienyje.
Sukarintoje Basidžo grupuotėje, kuri priklauso Revoliucinei gvardijai, tarnauja daugiau kaip 40 000 žmonių.[10]
Karinės išlaidos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2021 m. Irano karinės išlaidos siekė 25 mlrd. JAV dol.[11]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 IISS 2020, p. 349.
- ↑ 2,0 2,1 Tian, Nan; Fleurant, Aude; Kuimova, Alexandra; Wezeman, Pieter D.; Wezeman, Siemon T. (2022-04-24). „Trends in World Military Expenditure, 2021“ (PDF). Stockholm International Peace Research Institute. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-04-25.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Iran Military Power: Ensuring Regime Survival and Securing Regional Dominance, Defense Intelligence Agency, August 2019, p. 90, DIA-Q-00055-A, ISBN 978-0-16-095157-2
- ↑ Iran inaugurates new drone production line in Tajikistan, The Washington Post, 17 May 2022
- ↑ „2021 Military Strength Ranking“.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 6,6 „Irano ginkluotosios pajėgos“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-01-02.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 International Institute for Strategic Studies (15 February 2023). The Military Balance 2023. London: Routledge. pp. 324–328. ISBN 9781032508955.
- ↑ „Air Defense Unit Added to Iran's Armed Forces“. Farsnews. February 15, 2009. Suarchyvuotas originalas June 1, 2012.
- ↑ „Iran's Revolutionary Guards: powerful group with wide regional reach“. Reuters. 13 April 2024.
- ↑ „What we know about the Basij, the paramilitary volunteer group cracking down on protesters in Iran“. ABC News (Australian Broadcasting). 13 October 2022. Suarchyvuota iš originalo 6 November 2023. Nuoroda tikrinta 29 September 2023.
- ↑ The military balance. 2022. James Hackett, International Institute for Strategic Studies. Abingdon, Oxon. 2022. ISBN 978-1-000-61972-0. OCLC 1296940601.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) CS1 priežiūra: others (link)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- IISS (2020). The Military Balance 2020. Routledge. ISBN 978-0367466398.