Žvaigždinis variklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Variklio veikimas

Žvaigždinis variklis (vok. Sternmotor, angl. radial engine) – vidaus degimo variklis, kuriame cilindrai išdėstyti aplink centrinę ašį kaip rato stipinai.[1][2]

Žvaigždinis variklis dažnai naudojamas lėktuvuose, nes čia jis turi nemažai privalumų:

  • Cilindrus lengva aušinti priešpriešinio vėjo srove. Supaprastėjus aušinimo sistemai, variklis tampa patikimesnis ir lengvesnis. Labai greituose (koviniuose) lėktuvuose šis privalumas virsta trūkumu: variklis kuria per didelį oro pasipriešinimą.
  • Variklis itin atsparus pažeidimams. Jei dėl kokių nors priežasčių suskyla vienas ar net keli cilindrai, lėktuvas gali skristi toliau varomas tebeveikiančios variklio dalies.
  • Geras masės/galios santykis, ir nelabai didelis variklis gana galingas.[2]

Tačiau tokiam varikliui būdingas kiek nesubalansuotas darbas, nes įvairių to paties variklio cilindrų tiekiama galia šiek tiek skiriasi.[2]

Daugumoje tokių variklių cilindrai išdėstyti viena eile. Labai galinguose varikliuose būdavo iki 28 cilindrų, išdėstytų kai kada net keturiomis eilėmis.

Tokį variklį (devynių cilindrų Wright J-6-9) turėjo S. Dariaus ir S. Girėno Lituanica.[3] Žvaigždiniai varikliai kai kada naudojami ir dabar.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Radial engine britannica.com
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Michal Gęca, Miroslaw Wendeker, Grzegorz Litak (2012). Combustion variability and uniqueness in cylinders of a large power radial engine. Journal of vibroengineering. June 2012. Volume 14, Issue 2. ISSN 1392-8716 pdf
  3. Gintautas Kačergius (2018). „Lituanikos“ skrydis. Belanka virsta Lituanika. plienosparnai.lt