Eurazinis bukutis
|
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
| Sitta europaea | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 S. e. europaea porūšio eurazinis bukutis tipiškoje padėtyje laipiojantis medžio kamienu (pietryčių Švedija) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Sitta europaea Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||
 Eurazinių bukučių natūralus, apytikslis sėslus paplitimo arealas Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje, pagal 2018 m. |
Eurazinis bukutis, arba tradicinis sinonimas bukutis[2] (Sitta europaea) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, bukutinių (Sittidae) šeimos paukščių rūšis.
Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje gyvena Sitta europaea europaea porūšis. Šalyje dažnas, aptinkamas visoje šalies teritorijoje, stebimas ištisus metus. Manoma, kad šalyje peri iki 50 000 bukučių porų.[3]
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naminio žvirblio (Passer domesticus) dydžio paukštis, iš tolėliau gali priminti po medžio kamieną laipiojančio genio siluetą.[4] Kūno ilgis 12–14,5 cm cm, svoris 17–28 g,[5] atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 22-27 cm.[4]
Šviesiai melsvai pilkšvomis viršutinio kūno plunksnomis ir išilgai galvos per akį einančiu juodu dryželiu. Sparnai ir uodega juodai rusvi. S. e. europaea porūšio apatinė kūno dalis ir gerklė balti, Sitta europaea caesia porūšio apatinė dalis šviesiai rudai gelsva, gerklė balta, S. e. sinensis porūšio apatinė dalis ir gerklė šviesiai rudai gelsvi. Snapas tiesus, pilkas. Kojos stiprios, rusvos, dideliais riestais nagais prisitaikiusiais laipioti po medžių kamienus. Uodega trumpa.
Žymesnių išvaizdos skirtumų tarp patinų ir patelių nėra.
Buveinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sėslūs. Gyvena plačialapiuose miškuose, senuose parkuose, tačiau eglynų vengia. Aptinkami ir senuose pušynuose.
Maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savo stipriomis kojomis laipioja kamienais aukštyn ir žemyn, kur nurankioja vabzdžius. Bukutis žiemai kaupia maisto atsargas. Medžių sėklas slepia žievės įdubimuose, plyšiuose, taip pat ir ant žemės. Atsargas sulesa kai trūksta maisto.
Perėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena poromis. Jaunų paukščių poros susidaro vasaros pabaigoje, tačiau kartu peržiemojusios jos pavasarį išyra.
Peri genio iškaltose drevėse, apsigyvena inkiluose. Landos angą sumažina užlipdydamas seilėmis suvilgytu moliu. Uoksą iškloja sausais lapais, žievėmis, medienos plaušais. Žieveles nulupa snapu arba nurenka nuo žemės. Lizdą įsirengia per keletą dienų. Kiaušinius deda balandžio mėn. Kiaušiniai balti, su rudomis dėmelėmis. Deda 6-8 kiaušinius (19,9x14 mm; 2,2 g). Peri 14-18 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 22-24 dienų. Išveda vieną vadą.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bukučiai lesa vorus, vabzdžius, žemuoges, mėlynes, įvairių augalų sėklas. Vasaros pabaigoje neretai apsilanko sodybose, daržuose, pasmaguriauja saulėgrąžų, aguonų.
Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena kelerius metus, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 11–12 metų.[6]
Balsas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paukščių giesmė nesudėtinga, primenanti švilpimą. Ypač ji girdima šiltomis vasario ir kovo mėn. dienomis. Vėliau paukščiai tampa gana tylūs.
Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išskiriamas 21 porūšis,[7] tačiau dėl tikslaus jų skaičiaus ginčijamasi. Šiuos taksonus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Jos dar palyginti neseniai galėjo būti geografiškai izoliuotos viena nuo kitos. Ten, kur grupių arealai persidengia, pasitaiko tarpinės išvaizdos paukščių.
| Eurazinių bukučių porūšiai | |||
|---|---|---|---|
| Porūšių grupė | Išvaizda | Paplitimas | Porūšiai |
| europaea grupė | Baltas pilvas, krūtinėlė ir gerklė. | Nuo Skandinavijos ir Rusijos į rytus iki Japonijos ir Šiaurės Kinijos. | S. e. europaea, S. e. asiatica, S. e. baicalensis, S. e. albifrons, S. e. sakhalinensis, S. e. takatsukasai, S. e. clara, S. e. amurensis, S. e. hondoensis, S. e. roseilia, S. e. bedfordi, S. e. seorsa |
| caesia grupė | Šviesiai rudai gelsvas pilvas, krūtinėlė ir balta gerklė. | Dalis vakarų, centrinės ir pietų Europos, Šiaurės Afrika, Artimieji Rytai. | S. e. caesia, S. e. hispaniensis, S. e. cisalpina, S. e. levantina, S. e. persica, S. e. rubiginosa, S. e. caucasica |
| sinensis grupė | Šviesiai rudai gelsvas pilvas, krūtinėlė ir gerklė. | Pietų ir Rytų Kinijoje, Taivane. | S. e. sinensis, S. e. formosana |
Šiauryčių Sibire gyvenantys dideli, baltomis krūtinėmis S. e. arctica porūšio bukučiai išsiskiria savo išvaizda ir genetinėmis savybėmis ir tai gali būti dar viena porūšio grupė. Juos visiškai atskira bukučių genties rūšimi pripažysta tarptautinė ornitologų sąjunga[7]
-
Sitta europaea asiatica, su baltu antakiu ir kaktos apačia. Raudonai rudas pasturgalis nėra labai platus. -
Sitta europaea europaea, apatinė kūno dalis ir gerklė balti. Paplitę pietinėje Skandinavijoje, pietinėje Suomijoje, Baltijos šalyse, europinės Rusijojos vidurio regionuose. -
Sitta europaea caesia, gerklė balta, krūtinė, pilvas, šviesiai rudai gelsvi. Paplitę vakarinėje Europoje, įskaitant vakarinę Lenkiją. -
Sitta europaea sinensis porūšis su ryškiasnių plunksnų apatinėmis kūno dalimis.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Senas lapuočių Eppingo miškas esantis paribyje tarp Didžiojo Londono ir Esekso grafystės, yra tinkama buveinė euraziniams bukučiams. -
S. e. europaea porūšis pietinės Švedijos Smolando provincijoje -
S. e. europaea porūšis pietvakarių Švedijoje netoli Geteborgo -
S. e. europaea porūšis Lesykloje (pietinė Norvegija) -
S. e. europaea porūšis (Uplando provincija, Švedija) -
S. e. caesia porūšis (šiaurinė Austrija) -
S. e. caesia porūšis vidurio Anglijoje -
S. e. caesia porūšis (Kento grafystė, pietryčių Anglija) -
S. e. caesia porūšio individas skrydžio metu -
Eurazinis bukutis prie uokso -
Kiaušiniai -
Jauniklis
.jpg)
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ BirdLife International. 2018. „IUCN Red list - Sitta europaea“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k. - ↑ terminai.vlkk.lt / Eurazinis bukutis[neveikianti nuoroda] | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.03.28.
- ↑ Jusys, V., Karalius, S., Raudonikis, L. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Lietuvos ornitologų draugija, 2020, p. 264
- ↑ 4,0 4,1 birdid.no / Nuthatch (Sitta europaea)
- ↑ luontoportti.com / Nuthatch Sitta europaea
- ↑ Fransson, T., Jansson, L., Kolehmainen, T., Kroon, C. & Wenninger, T. (2017). euring.org / EURING list of longevity records for European birds
- ↑ 7,0 7,1 worldbirdnames.org / Nuthatches, Wallcreeper, treecreepers, mockingbirds, starlings, oxpeckers - IOC World Bird List v14.1; Birds of the World: Recommended English Names (Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- datazone.birdlife.org / Eurasian Nuthatch Sitta europaea
- sibirds.ru / Eurasian Nuthatch - Sitta europaea
- oiseaux-birds.com / Eurasian Nuthatch - Sitta europaea
- oiseaux.net / Eurasian Nuthatch - Sitta europaea - Sittelle torchepot
- ebird.org / Eurasian Nuthatch Sitta europaea
- birdsoftheworld.org / Eurasian Nuthatch Sitta europaea
- xeno-canto.org / Eurasian Nuthatch · Sitta europaea (eurazinių bukučių balso audio įrašai)
- youtube.com / Eurasian Nuthatch (Sitta Europaea) (‘S. e. caesia’ porūšis, giesmė)
- youtube.com / Nesting birds – Eurasian nuthatch (Sitta europaea) (Eurazinis bukutis prie uokso)
- youtube.com / Sitta europaea - Eurasian nuthatch doing home improvement (eurazinis bukutis uokse įsirenginėja būstą)
