Durmitoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Durmitoras
Durmitoro kalnai ir Taros kanjonas
Durmitoro kalnai ir Taros kanjonas
Žemynas Europa
Šalys Juodkalnija
Aukščiausias taškas Bobotov Kukas (2522 m virš jūros lygio)
Uolienos nuosėdinės uolienos, klintis

Durmitoras (serb. Дурмитор) – kalnų masyvas šiaurės vakarų Juodkalnijoje. Durmitoras yra Dinarų kalnyno dalis. Ribojasi su Taros kanjonu šiaurėje, Pivos kanjonu vakaruose ir Komarnicos kanjonu pietuose. Rytuose Durmitoras leidžiasi į 1500 m aukščio Ežerų plynaukštę (Jezerska Površ), kuri toliau rytuose pereina į Siniajevinos kalnus. Didžioji Durmitoro dalis yra Žabliako savivaldybės ribose.

Valovito ežeras

1952 m. Durmitoro masyvas, Taros kanjonas, dalis Komarnicos plynaukštės įtraukta į Durmitoro nacionalinį parką, kuris užima 390 km². 1980 m. šis parkas paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad kalnų pavadinimas kilo iš arumunų kalbos ir reiškia „snaudžiantis“.

Viršukalnės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Masyve yra 48 aukštesnės nei 2000 m viršukalnės. Aukščiausios viršukalnės yra:

  • Bobotov Kukas – 2522 m
  • Bezimeni Vrhas (Bevardė viršūnė) – 2487 m
  • Šljemė – 2455 m
  • Istočni Vrh Šljemena (Rytinė Šljemės viršūnė) 2445 m
  • Soa / Dževojka – 2440 m
  • Milošev Tokas – 2426 m
  • Bandijerna – 2409 m
  • Rbatina – 2401 m
  • Lučin Vrhas – 2396 m
  • Prutašas – 2393 m
  • Minin Bogazas – 2387 m
  • Planinica – 2330 m
  • Kobilja Glava – 2321 m
  • Savin Kukas – 2313 m
  • Šupljika – 2310 m

Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnų masyve ir aplinkinėje plynaukštėje telkšo 18 vaizdingų ledyninių ežerų, tarp jų Jablano ežeras (Jablan jezero, 1918 m aukštyje), Srablės ežeras (Srablje jezero, 1667 m), Škrčko ežeras (Škrčko jezero, 1717 m), Vražijės ežeras (Vražije jezero, 1437 m), Crno ežeras (1416 m) ir Zmijinės ežeras (Zmijinje jezero, 1344 m).[1]

  • Crno ežeras
  • Veliko Škrčko ežeras
  • Malo Škrčko ežeras
  • Zeleni Viras
  • Jablano ežeras
  • Valovito ežeras

  • Vir u Lokvicama
  • Srablės ežeras
  • Modro ežeras
  • Suva Lokva
  • Zmijinės ežeras
  • Barno ežeras

  • Poščensko ežeras
  • Zaboisko ežeras
  • Vražijės ežeras
  • Riblės ežeras
  • Zminčko ežeras
  • Sušičko ežeras

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Durmitoras yra mėgstamas turistų. Pagrindinis sezonas tradiciškai yra žiemą, kai žemesnėse Durmitoro dalyse yra tinkamos sąlygos žiemos sportui. Užsienio turistai, kurių pastaraisiais metais vėl padaugėjo, Durmitorą lanko daugiausia vasarą ir čia laipioja bei vaikšto po kalnus. Mėgstams turistų lankomas objektas yra ir Taros upės kanjonas.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant to, kad Durmitoras yra sąlyginai netoli Viduržemio jūros, jo klimatas labiau yra lemiamas žemyno, klimatas čia yra vidutinių platumų žemyninis. Oro temperatūra yra gana panaši kaip Vidurio Europoje, tačiau dėl masyvo aukščio temperatūros čia yra žemesnės. Dėl susiduriančių drėgnų oro masių nuo Adrijos su šaltomis žemyninėmis oro masėmis žiemos mėnesiais gausiai iškrenta sniego. Durmitore gali iškristi iki 5 m sniego.[2] Priklausomai nuo aukščio virš jūros lygio vidutinės temperatūros sausį yra tarp −3 ir −8 °C, liepą tarp +15 ir +7 °C, vidutinė metinė tarp +7 ir −1 °C. Metiniai kritulių kiekiai yra dideli ir siekia daugiau nei 2000 mm per metus. Sniegas gali iškristi net viduryje vasaros, o šiauriniuose kalnų šlaituose sniegas išsilaiko per vasarą iki naujo sniego iškritimo rudenį. Žabliako orų stotyje 1450 m aukštyje fiksuojami tokie duomenys: sausį vidutinė temperatūra −4,8 °C, liepą – +13,8 °C, metinis vidurkis – +4,8 °C.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Lakes - Durmitor“. durmitorcg.org. Nuoroda tikrinta 2017-10-27. 
  2. Montenegro. In: WORLDMARK ENCYCLOPEDIA OF THE NATIONS, twelfth edition. Volume 5, EUROPE. Thomson Gale, 2007. P.463. ISBN 1-4144-1094-8