Karstas (reiškinys)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karstas

Karstas – geologinių procesų ir reiškinių visuma susijusi su uolienų tirpinimu, požeminių tuštumų ir specifinių paviršinių karstinio reljefo formų susidarymu. Tirpinamos uolienos gali būti klintis, dolomitas, kiek mažiau paplitęs gipso ar sulfatinis karstas. Terminas kilo iš vokiško Slovėnijos regiono Kraso pavadinimo.

Karsto formavimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Karbonatinis karstas formuojasi dėl šiek tiek rūgštaus lietaus, kuris susidaro lietaus vandenyje ištirpus anglies dioksidui. Lietaus vanduo palaipsniui tirpina karbonatines uolienas – klintį, dolomitą ir panašias. Ištirpusi karbonatinė uoliena požeminiais vandenimis pernešama. Palaipsniui formuojasi tuštumos: urvai, grotos. Panašus procesas vyksta ir sulfatinio karsto metu. Skirtumas yra tas, kad sukarstėjusios uolienos yra sulfatinės (gipsas, anhidritas).

Karsto formos[taisyti | redaguoti kodą]

Paviršinės formos[taisyti | redaguoti kodą]

Požeminės formos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Smegduobė pasvaliečio name


Vikiteka