Terciaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Terciaras
Pradžia 66 Ma1
Pabaiga 2,6 Ma1
Fagus sylvatica pliocenica MHNT.PAL.VEG.2002.31.jpg
Maždaug 3 milijonų metų buko lapo fosilija, vėlyvasis terciaras (vidurinis pliocenas), Prancūzija
1: Ma = milijonai metų

Terciaras – plačiai naudojamas, bet pasenęs terminas, apibūdinantis geologinį laikotarpį, prasidėjusį prieš 66 mln. metų ir pasibaigusį prieš 2,6 mln. metų. Periodas prasidėjo dinozaurų išnykimu kreidos-terciaro masinio rūšių išnykimo periodu, kainozojaus eros pradžioje, ir tęsėsi iki kvartero ledyno pradžios plioceno epochos pabaigoje. Terciaro apimamas periodas neturi tikslaus atitikmens dabartinėje geologinėje laiko skalėje. Iš esmės tai yra susijungę paleogeno ir neogeno periodai, kurie neoficialiai atitinkamai vadinami ankstyvuoju terciaru ir vėlyvuoju terciaru. Šiuo laikotarpiu kaip atskiras ledinis salų žemynas susikūrė Antarktida.

Istorinis termino vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoje geologijos studijų vystymosi stadijoje, taip vadinami „šventraščio geologai“ teigė, kad geologinės istorijos laikotarpiai atitinka Biblijos pasakojimą, o terciaro laikotarpiu susiformavusios uolienos buvo susijusios su Didžiuoju potvyniu.[1]

Terminą „terciaras“ XVIII a. viduryje pirmą kartą pavartojo italų geologas Džiovanis Arduinas. Jis suskirstė Žemės geologinę istoriją į pirminį, antrinį ir tretinį (terciaro) periodus, remdamasis geologiniais stebėjimais Aukštutinėje Italijoje.[2] Vėliau buvo imtas taikyti ir ketvirtinis (kvartero) periodas.

1833 m. škotų geologas Čarlzas Lajelis įtraukė terciarą į savo, daug išsamesnę klasifikavimo sistemą, pagrįstą moliuskų fosilijomis, kurias jis 1828–1829 m. surinko Italijoje ir Sicilijoje. Terciarą jis padalino į keturias epochas pagal tuose sluoksniuose aptiktų moliuskų, panašių į šiuolaikines rūšis, fosilijų procentą. Tam jis panaudojo graikiškus pavadinimus: eocenas, miocenas, senasis pliocenas ir naujasis pliocenas.[3]

Šis skirstymas atrodė tinkamas regionui, kuriam iš pradžių ir buvo taikoma klasifikacija (dalis Alpių ir Italijos lygumos). Tačiau kai vėliau ta pati sistema išplito ir kitose Europos dalyse bei Amerikoje, ji pasirodė esanti netinkama, todėl epochų apibrėžime buvo atsisakyta naudoti moliuskais paremtą klasifikaciją, o šios epochos buvo pervadintos ir apibrėžtos iš naujo.

Didžiąją laiko dalį, terminas „terciaras“ nurodė laikotarpį, kuris prasidėjo prieš 65 mln. metų, o baigėsi prieš 1,8 mln. metų. Vėliau, kai iš naujo buvo apibrėžtos kreidos laikotarpio pabaigos ir kvartero pradžios datos, terciaro laikotarpis atitinkamai buvo nustatytas buvęs tarp prieš 66 ir 2,6 mln. metų.

Šiuolaikiniai atitikmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terciaro laikotarpis yra apibrėžtas buvęs tarp mezozojaus ir kvartero periodų, nors Tarptautinė stratigrafijos komisija nebepripažįsta jo formaliu terminu.

Terciaras yra skirstomas į paleoceną (prieš 66–56 mln. metų), eoceną (prieš 56–33,9 mln. metų), oligoceną (prieš 33–23,9 mln. metų), mioceną (prieš 23–5,3 mln. metų) ir plioceną (prieš 5,3–2,6 mln. metų). Periodas taip pat tęsėsi iki Gelazijos – pirmosios pleistoceno epochos.[4][5][6][7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rudwick, M. J. S. (1992). „Except“. Scenes from Deep Time: Early Pictorial Representations of the Prehistoric World. University of Chicago Press. ISBN 9780226731056 – via Google Books. 
  2. Dunbar, Carl O. (1964). Historical Geology (2nd ed.). New York, NY: John Wiley & Sons. p. 352. 
  3. Berggren, William A. (1998). „The Cenozoic Era: Lyellian (chrono)stratigraphy and nomenclatural reform at the millennium“. Geological Society, London, Special Publications 143 (1): 111–132. Bibcode:1998GSLSP.143..111B. doi:10.1144/GSL.SP.1998.143.01.10. 
  4. Cohen, K. M.; Finney, S.; Gibbard, P. L. (January 2013). „International Chronostratigraphic Chart“ (PDF). International Commission on Stratigraphy. 
  5. Ogg, James G.; Gradstein, F. M.; Gradstein, Felix M. (2004). „1: Chronostratigraphy: Linking time and rock“. A Geologic Time Scale 2004. Cambridge, UK: Cambridge University Press. p. 45. ISBN 978-0-521-78142-8. 
  6. Gradstein, Felix M.; Ogg, James G.; van Kranendonk, Martin. „On the Geologic Time Scale 2008“ (PDF). International Commission on Stratigraphy. p. 5. Nuoroda tikrinta 2022-09-20. 
  7. Vandenberghe, N.; Hilgen, F.J.; Speijer, R.P. (2012). „28: The Paleogene period“. In Gradstein, Felix M.; Ogg, James G.; Schmitz, Mark D.; Ogg, Gabi M. The Geologic Time Scale 2012 (1st ed.). Amsterdam: Elsevier. p. 856. ISBN 978-0-44-459425-9. doi:10.1016/B978-0-444-59425-9.00028-7.