Pereiti prie turinio

Urvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Apie gyvūnų urvus skaitykite Urvas (biologija)
Lečugiljos urvas, JAV

Urvas (graik. spelaion) – požeminė ertmė, ola žemėje. Mokslas, tyrinėjantis natūralius urvus, olas, ertmes, plyšius ir viską kas su jais susiję vadinamas speleologija (urvotyra, požeminė geografija). Pagal speleologijoje taikomą apibrėžimą į urvas tai tokia ertmė, į kurią gali patekti žmogus ir jis turi būti ne trumpesnis nei 5 m. Urvai yra natūralūs dariniai, todėl žmogaus sukurtos ertmės (pvz., šachtos) nelaikomos urvais.

Urvais susidaro vykstant geologiniams procesams.

Pirminiai ir antriniai urvai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Urvai skirstomi į:

  • Pirminius, t. y. susidariusius kartu su aplinkinėmis uolienomis. Paprastai tai yra lavos urvai, dažnai nedideli, susidarę stingstant lavai. Tokie lavos urvai susidaro iš lavos kanalų, kai aplink esanti lava sustingsta, o viduje esanti lava teka toliau iki baigiasi lavos išsiveržimas. Tokių urvų yra Havajuose, Islandijoje, Korėjoje.
  • Antrinius, t. y. susidariusius vėliau nei aplinkinės uolienos. Į šią kategoriją patenka urvai, kurie susidaro dėl korozijos (cheminio irimo), erozijos (mechaninio irimo) arba tektoninių veiksnių. Daugiausiai tokie urvai susidaro kartu veikiant korozijai ir erozijai.

Žinomiausi urvai ir jų sistemos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šovė urvas Prancūzijoje.