Splitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Splitas
kroat. Split
   Coat of arms of Split.svg   
Cathedral of st dominius Split.JPG
Katedros varpinė

Splitas
43°30′00″N 16°26′00″E / 43.5°N 16.433333°E / 43.5; 16.433333 (Splitas)Koordinatės: 43°30′00″N 16°26′00″E / 43.5°N 16.433333°E / 43.5; 16.433333 (Splitas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Kroatijos vėliava Kroatija
Regionas: Splito–Dalmatijos apskritis
Gyventojų (2007 m.): 176 300
Commons-logo.svg Vikiteka: SplitasVikiteka
Kirčiavimas: Splìtas

Splitas – Kroatijos miestas, didžiausias ir svarbiausias Dalmatijoje. Įsikūręs ant mažo pusiasalio rytinėje Adrijos jūros pakrantėje. Absoliuti dauguma gyventojų – kroatai. Be Diokletiano rūmų Splite yra daug bažnyčių, muziejų ir paminklų. Čia galima pamatyti Šv. Pranciškaus bažnyčią, Kroatijos archeologinių paminklų muziejus, Meštrovičiaus galeriją, Nacionalinę dailės galeriją, Archeologijos muziejų, Dievo Motinos Malonės bažnyčią Popjude.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Splito įkūrimas dažniausiai siejamas su Romos imperatoriaus Diokletiano rūmų pastatymu šioje vietoje, tačiau yra įrodymų, jog dar seniau čia buvo įsikūrusi graikų kolonija.

1420 m. Venecijos Respublika pagaliau tapo ilgalaikė Splito valdytoja, tačiau grėsmė nuo Osmanų Imperijos niekur nedingo – mieste buvo statomi didžiuliai gynybiniai įtvirtinimai. XIX amžiuje Splito šeimininku buvo ir Napoleonas, tačiau nuo 1814 m. miestą valdė Austrijos-Vengrijos Imperija. Per Antrąjį Pasaulinį Karą Splitą aneksavo Italija, vėliau, po Italijos kapituliacijos 1943 m., miestą išvadavo Jugoslavijos partizanai. Iš karto po to Splitą reokupavo vokiečiai, o 1944 m. kontrolę vėl susigrąžino partizanai.

Antrojo pasaulinio karo Splite buvo pastatyta daug laivų statyklų. Iš Splito galima pasiekti bet kurią salą. Daug žmonių naudojasi laivais, kad pasiektų darbą.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]