Škocjano urvai
| Škocjano urvai | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Slovėnija
|
| Tipas | Gamtinis |
| Kriterijus | vii, viii |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 390 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1986 (10-oji sesija) |
  Škocjano urvai šalies/regiono žemėlapyje
| |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Škocjano urvai (slovėn. Škocjanske jame) – karstinių urvų grupė Slovėnijos Dinarų kalnyne.[1]
Šiuo metu urvų suminis ilgis – apie 6 km. Urvams būdingos aukštos kameros bei koridoriai, per kuriuos teka didelė požeminė upė Reka. Ji išteka iš Snežniko viršukalnės apačios, ir įteka į urvą prie Škocjano kaimo. Vėliau, ji teka į Negyvą ežerą (slov. Mrtvo Jezero), kur prasideda nežinoma 40 km požeminė atkarpa. Upė Reka išteka į paviršių Timav vietovėje, ir netrukus patenka į netoliese esančią Adrijos jūrą.
Škocjano urvai tai saugomas kraštovaizdinis parkas ir biosferos apsaugos teritorija. Dalis urvų (lankytinas maršrutas – 3 km) yra atvira turistams. Tai viena iš įdomiausių lankytinų vietų Slovėnijoje. Maršrutas prasideda kaime Matavun, tik 5 km nuo autostrados Liubliana-Koperis. Artimiausias miestas – Divača, 5 km į šiaurės vakarus nuo urvų.
1986 m. Škocjano urvai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Jie taip pat įtraukti į Ramsaro konvencijos registrą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Škocjano urvai (Škocjanske jame). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 223 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Škocjano urvų parko internetinis puslapis (slovėnų kalba)
| ||||||||||
