Pereiti prie turinio

Didžioji pocūgė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pseudotsuga menziesii

Melsvoji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. glauca) auganti pietų - centriniame Kolorade
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Pocūgė
( Pseudotsuga)
Rūšis: Didžioji pocūgė
( Pseudotsuga menziesii)
Binomas
Pseudotsuga menziesii
(Mirb.) Franco, 1950
Sinonimai
  • Abies menziesii Mirb., 1825
Paplitimas

Didžiosios pocūgės varietetų savaiminio paplitimo apytikslis arealas Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose:
pakrantinės pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii)
melsvosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. glauca)

Didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties visžalių, vienanamių medžių rūšis.

Pakrantinės pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) spygliai ir kankorėžiai
74 m aukščio ir 13,3 m kamieno apimties Pakrantinė pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) auganti 15 km nuo Port Renfrew Vankuverio saloje (Britų Kolumbija)

Didžioji pocūgė savaime paplitusi plačioje Šiaurės Amerikos vakaruose: nuo vidurio Britų Kolumbijos (Kanada) šiaurėje, iki šiaurės vakarinių Meksikos valstijų, o rytuose iki vidurio Kolorado (JAV).

Didžiosios pocūgės introdukuotos Čilėje, Argentinoje, Naujojoje Zelandijoje, taip pat Europoje – nuo Ispanijos iki Suomijos, įskaitant ir Lietuvą.

Savaiminio paplitimo kraštuose auga kalnuotuose regionuose, nuo jūros lygio iki 3050 m aukščio altitudėse.

Didžiosios pocūgės Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje introdukuota melsvoji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. glauca), kuri pakankamai gerai auga Lietuvos klimato sąlygomis. Šie medžiai buvo užveisti dvarų parkuose ir egzempliorių iki šiol išlikę Užugirio dvare (Ukmergės raj.), Užutrakio dvaro parke (Trakų raj.), Vilniaus Botanikos sodo Vingio parko skyriuje, Sapiegų rūmų parke Vilniuje ir kitur. Skaičiuojama, kad Lietuvoje pocūgių medynai užima apie 5 ha, daugiausia Alytaus apskrityje.

Rūšies varietetai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami du didžiosios pocūgės varietetai[2], nors botaninėje literatūroje pasitaiko šaltinių, kur išskiriamas ir trečiasis didžiosios pocūgė varietetas – meksikinė pocūgė (Pseudotsuga menziesii subsp. lindleyana):[3].

Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii varietetas šalia visžalės sekvojos ir karališkojo eukalipto yra aukščiausiai augantis medis. Pakrantinių pocūgių varieteto savaiminio paplitimo arealo brandžiuose miškuose aukštis siekia daugiau kaip 60-75 m. Jų kamienai iki 1,5–2 m skersmens. Aukščiausios „Diornerio pocūgės“ aukštis 99,76 m, kamieno skersmuo 3,35 m. Ji auga East Fork Brummit Creek, Coos apygardoje, Oregono valstijoje. Su storiausio, 4,85 m skersmens kamienu didžioji pocūgė „Queets Fir“ auga Queets upės slėnyje, Olympic National Park, Vašingtono valstijoje, JAV. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad jos gali išaugti maksimaliai nuo 130 iki 145 metrų aukščio, bet į dar aukštesnes medžio lajas jau nutrūktų vandens gavimas.

  • 1897 metais buvo pranešta, kad JAV Vašingtono valstijos, Whatcom apygardos Loop fermoje, buvo nukirsta 142 m aukščio ir 480 metų senumo didžioji pocūgė.
  • 1902 metais 'Lynn Valley' (šiauriau Vankuverio), Kanadoje esančioje Britų Kolumbijoje, buvo nupjauta didžioji pocūgė 126 m aukščio ir 4,3 m skersmens.
  • Taip vadinama Mineral Tree buvo 119,78 m aukščio ir turėjo 4,57 m kamieno skersmenį.
  • Senuose dokumentuose yra užfiksuotų ir daugiau 100–120 m aukščio ir 4,5–6 metrų skersmens kamienais šios rūšies medžių. Palyginimui, dabar aukščiausias žinomas medis visžalė sekvoja siekia 115,62 m aukštį.

Visžalis medis. Didžiosios pocūgės laja kūgiška, siaura, šakota. Kamienas ilgas ir tiesus. Spygliai 15-30 cm ilgio, apie 1-1,5 mm storio, gelsvai žali. Moteriški kankorėžiai 4-10 cm ilgio, 3-3,5 cm pločio, vyriški – gelsvai žali, 2-3 cm ilgio. Sėklos 5-6 mm ilgio, subręsta per 12 mėnesių. Didžiosios pocūgės sulaukusios 12 – 15 metų amžiaus brandina kankorėžius[4]

Didžiosios pocūgės gyvena daugiau kaip 500 metų. Nustatant amžių pakrantinių pocūgių varieteto augimo vietose, 650 metų amžius pasitaiko gana neretai. Vankuverio saloje žiemos metu siautėjant viesului ir išvertus pakrantinę pocūgę, iš kelmo rievių skaičiaus buvo nustatytas to medžio amžius: 1350 metų (Stoltmann 1987 m.). Pagal kelmo rieves kituose šaltiniuose nurodoma kita, 1307 metų amžiaus turėjusi didžioji pocūgė. Visi šie seniausi medžiai yra pakrantinės pocūgės varietetas[5]

Didžioji pocūgė priskiriama 4-6 atšiaurumo zonoms,[6] bet gali augti ir 7 atšiaurumo zonoje, tik reikalinga papildoma priežiūra karštu ir sausringu metų laikotarpiu.[7]

Didžioji pocūgė vertinama dėl savo kokybiškos medienos, sodinama daugelyje šalių kaip dekoratyvinis augalas.

Didžioji pocūgė yra pavaizduota Kaskadijos subregiono ar valstybės įkūrimo šalininkų judėjimo vėliavoje.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. „IUCN Red List - Pseudotsuga menziesii“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2011-04-18.
  2. powo.science.kew.org / Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco
  3. conifersociety.org / Pseudotsuga lindleyana / Mexican Douglas-fir
  4. usanpn.org / Pseudotsuga menziesii[neveikianti nuoroda]
  5. conifers.org / Pseudotsuga menziesii
  6. gardeningknowhow.com / Douglas Fir Tree Care: Tips On Planting A Douglas Fir Tree; By: Teo Spengler
  7. garden.lovetoknow.com / Douglas Fir; By Lou Paun