Bukutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sitta europaea
Bukutis (Sitta europaea)
Bukutis (Sitta europaea)
Bukučio giesmė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Bukutiniai
(Wikispecies-logo.svg Sittidae)
Gentis: Bukučiai
(Wikispecies-logo.svg Sitta)
Rūšis: Bukutis
(Wikispecies-logo.svg Sitta europaea)
Binomas
Sitta europaea
Linnaeus, 1758
Paplitimo arealas.

Bukutis (Sitta europaea) – bukutinių (Sittidae) šeimos paukštis. Lietuvoje dažnas, aptinkamas visoje šalies teritorijoje, stebimas ištisus metus. Manoma, kad Lietuvoje peri iki 50 000 bukučių porų.[1]

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naminio žvirblio dydžio, trumpauodegis, su melsvai pilka viršutine kūno spalva ir išilgai galvos per akį einančiu juodu dryželiu. Sparnai ir uodega juodai rusvi. Apatinė kūno dalis balta, šonai rudi. Snapas tiesus, pilkas. Kojos stiprios, rusvos, riestais nagais. Nėra žymesnių išvaizdos skirtumų tarp patinų ir patelių. Kūno ilgis 14 cm, sveria apie 24 g.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena plačialapiuose miškuose, senuose parkuose, tačiau eglynų vengia. Randamas ir senuose pušynuose. Sėslusis paukštis. Savo stipriomis kojomis laipioja kamienais aukštyn ir žemyn, kur nurankioja vabzdžius.

Bukutis žiemai kaupia maisto atsargas. Medžių sėklas slepia žievės įdubimuose, plyšiuose, taip pat ir ant žemės. Atsargas sulesa kai trūksta maisto.

Gyvena poromis. Jaunų paukščių poros susidaro vasaros pabaigoje, tačiau kartu peržiemojusios jos pavasarį išyra. Paukščių giesmė nesudėtinga, primenanti švilpimą. Ypač ji girdima šiltomis vasario ir kovo mėn. dienomis. Vėliau paukščiai tampa gana tylūs.

Peri genio iškaltose drevėse, apsigyvena inkiluose. Landos angą sumažina užlipdydamas seilėmis suvilgytu moliu. Uoksą iškloja sausais lapais, žievėmis, medienos plaušais. Žieveles nulupa snapu arba nurenka nuo žemės. Lizdą įsirengia per keletą dienų. Kiaušinius deda balandžio mėn. Kiaušiniai balti, su rudomis dėmelėmis. Deda 6-8 kiaušinius (19,9x14 mm; 2,2 g). Peri 14-18 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 22-24 dienų. Išveda vieną vadą. Gyvena kelerius metus, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 11–12 metų.[2]

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bukučiai lesa vorus, vabzdžius, žemuoges, mėlynes, įvairių augalų sėklas. Vasaros pabaigoje neretai apsilanko sodybose, daržuose, pasmaguriauja saulėgrąžų, aguonų.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jusys, V., Karalius, S., Raudonikis, L. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Lietuvos ornitologų draugija, 2020, p. 264
  2. Fransson, T., Jansson, L., Kolehmainen, T., Kroon, C. & Wenninger, T. (2017). EURING list of longevity records for European birds


Commons-logo.svg

Vikiteka