Bukutis

Paplitimo arealas.

Bukutis (Sitta europaea) – bukutinių (Sittidae) šeimos paukštis. Lietuvoje dažnas, aptinkamas visoje šalies teritorijoje, stebimas ištisus metus. Manoma, kad Lietuvoje peri iki 50 000 bukučių porų.

Išvaizda

Naminio žvirblio dydžio, trumpauodegis, su melsvai pilka viršutine kūno spalva ir išilgai galvos per akį einančiu juodu dryželiu. Sparnai ir uodega juodai rusvi. Apatinė kūno dalis balta, šonai rudi. Snapas tiesus, pilkas. Kojos stiprios, rusvos, riestais nagais. Nėra žymesnių išvaizdos skirtumų tarp patinų ir patelių. Kūno ilgis 14 cm, sveria apie 24 g.

Elgsena

Gyvena plačialapiuose miškuose, senuose parkuose, tačiau eglynų vengia. Randamas ir senuose pušynuose. Sėslusis paukštis. Savo stipriomis kojomis laipioja kamienais aukštyn ir žemyn, kur nurankioja vabzdžius.

Bukutis žiemai kaupia maisto atsargas. Medžių sėklas slepia žievės įdubimuose, plyšiuose, taip pat ir ant žemės. Atsargas sulesa kai trūksta maisto.

Gyvena poromis. Jaunų paukščių poros susidaro vasaros pabaigoje, tačiau kartu peržiemojusios jos pavasarį išyra. Paukščių giesmė nesudėtinga, primenanti švilpimą. Ypač ji girdima šiltomis vasario ir kovo mėn. dienomis. Vėliau paukščiai tampa gana tylūs.

Peri genio iškaltose drevėse, apsigyvena inkiluose. Landos angą sumažina užlipdydamas seilėmis suvilgytu moliu. Uoksą iškloja sausais lapais, žievėmis, medienos plaušais. Žieveles nulupa snapu arba nurenka nuo žemės. Lizdą įsirengia per keletą dienų. Kiaušinius deda balandžio mėn. Kiaušiniai balti, su rudomis dėmelėmis. Deda 6-8 kiaušinius (19,9x14 mm; 2,2 g). Peri 14-18 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 22-24 dienų. Išveda vieną vadą. Gyvena kelerius metus, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 11–12 metų.

Mityba

Bukučiai lesa vorus, vabzdžius, žemuoges, mėlynes, įvairių augalų sėklas. Vasaros pabaigoje neretai apsilanko sodybose, daržuose, pasmaguriauja saulėgrąžų, aguonų.

Galerija

• 

  Ant medžio kamieno

• 

  Lesykloje

• 

  Skrydžio metu

• 

  Jauniklis

• 

  Kiaušiniai