Barzdžių Medsėdžiai

56°02′13″š. pl. 21°30′11″r. ilg. / 56.037°š. pl. 21.503°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Imbarės seniūnija

Gyventojų

5

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Barzdžių̃ Mẽdsėdžiai
Kilmininkas:	Barzdžių̃ Mẽdsėdžių

Barzdžių Medsėdžiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje, 10 km į pietvakarius nuo Salantų. Teritorijos plotas – 544,96 ha.^[2]

Etimologija

Pavadinimas žemaičių tarme Barzdiu Medsiedē reiškia Barzdžių kaimo miške esančią vienkieminę gyvenvietę (viensėdžius).^[3]

Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Bordzie Miedsiedy, rus. З. Барздзе, Бардзе-Медсѣды, Барзджай-Медседжай, Барзджю-Медседжяй, vok. Barsdse, liet. Barzdžių Medsėdžiai.

Geografija

Kaimas plyti lygumoje, esančioje į pietus nuo Pestupio. Ribojasi su Leliūnais, Klecininkais, Barzdžiais, Klausgalvais, Klausgalvų Medsėdžiais ir Mažaisiais Žalimais.

Kraštovaizdyje dominuoja dirbami laukai, kuriuose išsibarstę 10 nedidelių miškelių: Bermio miškas, Krėpų biržtva, Kniūkštos miškas, Liančinis, Rūdžių šilas, Žilinskio miškas ir kt. Vakariniu pakraščiu praeina kelias Leliūnai–Mažieji Žalimai–Klausgalvai, rytiniu – Žudgalis–Pesčiai–Klausgalvai. Šiaurine-šiaurės rytine riba eina kelias Leliūnai–Klecininkai. Šiaurės rytinis pakraštys siekia Klecininkų tvenkinį.

Nuo pietrytinėje dalyje esančio Kniūkštos miško išteka kairysis Akmenos intakas Raudonupis.

Istorija

Barzdžių Medsėdžiai atsirado XVII a. Tai buvo Barzdžių kaimo užusienis, išaugęs vakarinėje dalyje plytėjusių bendrųjų ganyklų ir miško plėšininėje žemėje.

Viena pirmųjų sodybų 1643 m. buvo pastatyta prie bevardžio upelio šalia Krėpų (Kripų) biržtvos. Jos namą sudarė 4 patalpos: geroji troba, priemenė, priešinė ir pakriautė su atviru ugniakuru valgiui ir jovalui ruošti bei gerąją trobą šildžiusios krosnies pakura.^[4]

Dvasiniu žemdirbių gyvenimu rūpinosi Salantų parapinės, o nuo 1777 m. – Kalnalio filijinės bažnyčios kunigai.

Kaimo žemė priklausė valstybiniam Platelių dvarui, o nuo 1797 m. – grafams Šuazeliams-Gufjė.^[5] Baudžiavines prievoles žemdirbiai atlikinėjo ir lažą ėjo Platelių dvaro padalinyje – Edvardavo (Sorokino) palivarke.^[6]

XIX a. 7–8 deš. užusienyje buvo 17 sodybų.^[7] 1880 m. Barzdžių kaime ir užusienyje buvo 113 revizinių sielų, mokėjusių grafams Šuazeliams-Gufjė žemės rentos mokestį už 442 rėžius dirbamos žemės.^[8]

Pravedus baudžiavos panaikinimo reformą, tarp 1880–1895 m. užusienis atsiskyrė nuo Barzdžių ir tapo savarankišku Barzdžių Medsėdžių kaimu. Jo plėšininėje žemėje ėmė kurtis išbaudžiavinti valstiečiai iš kitų kaimų, kuriuose trūko dirbamos žemės. Barzdžių Medsėdžiai sparčiai augo, kiemų ir gyventojų skaičiumi gerokai praaugo Barzdžius, tapo viena didžiausių Salantų valsčiaus gyvenviečių, kurioje 1895–1915 m. buvo 32 sodybos.^[9]

1917–1919 m. mirė 24 kaimo gyventojai: 11 vaikų ir 13 suaugusiųjų.^[10] Vaikai mirdavo nuo silpnumo, tymų, laringito, nenustatytų ligų ir kosulio, o suaugusiųjų mirties priežastimi tapdavo karštligė, vidaus ir nežinomos ligos, senatvė, putmenys ir šiltinė. Antanas Kniūkšta mirė Vokietijoje, vokiečių karinės okupacinės valdžios išvežtas priverstiniams darbams.

1918–1921 m. Salantų parapinėje bažnyčioje buvo registruota 11 kaimo gyventojų santuokų.^[11]

1923 m. Barzdžių Medsėdžiuose buvo 33 ūkiai.^[12] 1926 m. tikintieji katalikai tapo naujai įkurtos Kalnalio parapijos parapijiečiais.^[13]

Kaimo ganyklos, pievos, dirvos turėjo savo vardus. Prie Stefanijos Venckienės sklypo buvęs pelkėtas, net vasarą neišdžiūvantis klampus laukas, vadintas Šaltiniuota pelke. Ūkininkui Šimkui priklausanti dirva, kurioje iki Lietuvos žemės reformos plytėjo bendrosios pievos, vadinta Špykiais. Petrės Beniušienės lauke prie kaimo kelio žiojanti skrynią primenanti dauba, buvusi praminta Sandoros skrynia. Vakarinėje kaimo dalyje nuo seno plytėjo Margalis. Jame anksčiau buvusios pievos, kurių dalis po žemės reformos virto dirbamais laukais.^[14]

1940 m. okupacinė sovietų valdžia Salantų valsčiaus žemės fondui iš kaimo ūkininkų Stasio Bėronto, Felikso Šleiniaus, Juozapo Žilinsko, Kazimiero ir Apolonijos Skersių nusavino 45,91 ha dirbamos žemės, kurią išdalino 16-kai mažažemių ir bežemių bei Barzdžių pieno nugriebimo punktui.^[15]

1948 m. buvo 33 ūkiai.^[16] Po 1949–1950 m. kolektyvizacijos Barzdžių Medsėdžių kaimas priklausė Kalnalio kolūkiui, vėliau reorganizuotam į Salantų tarybinį ūkį.

1948 m. rugpjūčio 14 d. MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir Salantų stribai kaime apsupo 4 Kardo rinktinės partizanus.^[17] Per kautynes žuvo Skirmanto (Skuodo) kuopos vadas Adomas Žemelis-Girulis Jonas, būrio vadas Jonas Vibrys-Banga, partizanų ryšininkė Valerija Jockienė, o Širvydo (Kretingos) kuopos vadas Pranas Gricius-Albinas Kopūstas buvo sužeistas ir suimtas.^[18] Partizanai nukovė stribą Stasį Preibį.^[19]

1949 m. kovo 25 d. į Krasnojarsko krašto Bolšaja Murta rajoną buvo deportuoti Antanas Žilinskas, Vincas Adakauskas su motina Eugenija, Kazimieras Skersys su žmona Apolonija ir dukra Birute Apolonija. Tremtyje jie išbuvo iki 1955–1958 m.^[20]

Per pokario melioraciją kaimas ištuštėjo, jame 2023 m. buvo belikusios 3 vienkieminės sodybos. Ištuštėjusiam kaimui atminti Benečių sodybvietėje prie kelio į Leliūnus 2009 m. pastatyta memorialinė kompozicija: paminklinis akmuo ir monumentalus kryžius.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1880 m.	Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
1880–1915 m.	Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis
1915–1940 m.	Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m.	Kalnalio apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1941–1944 m.	Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1944–1959 m.	Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas
1959–1963 m.	Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas
1963–1995 m.	Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	Kalnalio seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.^[21]

1923 m.^sur.^[22]

1948 m.^[23]

1959 m.^sur.^[24]

1970 m.^sur.^[24]

1979 m.^sur.^[25]

1989 m.^sur.^[26]

2001 m.^sur.^[27]

2011 m.^sur.^[28]

2021 m.^sur.^[29]

207

195

133

111

119

38

13

11

5

Kultūros paveldas

Kripų sodyba: namas (1643 m.), tvartas ir kluonas (abu – XIX a.)^[30]
Paminklas 1948 m. žuvusiems Kardo rinktinės Skirmanto kuopos partizanams (pastatytas 2018 m.)
Paminklinis akmuo ir monumentalus kryžius Barzdžių Medsėdžių kaimui atminti (pastatyti 2009 m.).

Šaltiniai

↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
↑ Teisės aktų registras – 2016 m. lapkričio 2 d. – 26124
↑ Julius Kanarskas. Barzdžių Medsėdžiai. Barzdžių miške išaugęs kaimas. – Pajūrio naujienos – 2023 m. liepos 28 d.
↑ Ignas Jablonskis. Žemaitiška troba, statyta 1643 m. – Kraštotyra. – Vilnius, 1971. – P. 197–204
↑ Virginijus Baranauskas]]. Platelių grafai Šuazeliai. – Samogitia, 2009. – Nr. 12 (44). – L. 2–15
↑ Julius Kanarskas. Istorijos verpetuose išsilaikęs Barzdžių kaimas. – Švyturys – 2019 m. gruodžio 7 d. – P. 6–7
↑ Карта г. Ковенской и Курляндской. Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1865–1866 гг.</ br>Карта г. Ковенской, Курляндской и части Пруссіи. Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1872 г.
↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи. Составленъ в 1870 году. – Ковна, 1870. – C. 79
↑ Карта Ковенск. и Курляндск. губ. VII-10. Тельевск. и Гробинск. уѣзд. – Воeн. топогр. коллежскій совѣтникъ Поржезинскій, воeн. топогр. капитанъ Кузьминъ. – Съемка 1895 г.</ br>Karte des westlichen Rußlands. Kreis Grobin, Gouvernement Kurland. Kreis Telsche, Gouvernement Kowno. J 17. Sałanty. – Kartographische Abteilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. – Druck 1915
↑ Salantų RKB mirties metrikų knyga. – 1917–1919 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1517, ap. 1, a. v. 23. – L. 1v–171
↑ Salantų RKB santuokos metrikų knyga. – 1917–1921 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1517, ap. 1, a. v. 22. – L. 26–138
↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993
↑ Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Barzdžių Medsėdžių kaimo, Salantų valsčiaus, Kretingos apskrities. – Surašė Ignas Gvazdinskas, 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondai
↑ 1940 metų Salantų valsčiaus žemės fondo susidarymo ir paskirstymo naudojimui sąrašas. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 1, b. 45. – L. 10v–12, 33v–35
↑ Карта. 1948 г. 0–34–140–В–в (м. Салантай). Литовская ССР. – Генеральный штаб вооруженных сил Союза ССР. – Первое издание 1950 г.
↑ Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 187, Nr. 48-18
↑ Hitleriniai parašiutininkai. – Serija: Faktai kaltina. Dokumentų rinkinys. – Parengė Boleslovas Baranauskas. – Vilnius, 1966. – P. 92–94
↑ Vilius Baltinas. Kas tu, s/o „Žaibe?“. – Mažoji Lietuva – 1990 m. rugsėjo 12 d. – P. 7
↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija. – 1993. – Kn. 1. – P. 424, 456, 466
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Salantų valsčiaus apylinkių visų gyventojų sąrašai. – 1948 m. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 95, ap. 1, b. 30. – L. 17–19
↑ ^24,0 ^24,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ Sodyba. Kretingos rajono sav., Imbarės sen., Barzdžių k. – Kultūros vertybių registras, u. k. 1449

Nuorodos

Irena Šeškevičienė. Nyksta protėvių kultūrinis palikimas. – Pajūrio naujienos – 2013 m. liepos 12 d.
Julius Kanarskas. Istorijos verpetuose išsilaikęs Barzdžių kaimas. – Švyturys – 2019 m. gruodžio 7 d.
Julius Kanarskas. Barzdžių Medsėdžiai. Barzdžių miške išaugęs kaimas. – Pajūrio naujienos – 2023 m. liepos 28 d.

Aplinkinės gyvenvietės

Grūšlaukė – 8 km
Bajoraliai – 3 km

Leliūnai – 2 km

SALANTAI – 5 km
Klecininkai – 1 km

Mažieji Žalimai – 1 km

Barzdžiai – 2 km

Didieji Žalimai – 3 km

Šalynas – 3 km

Kalnalis – 4 km

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] Teisės aktų registras – 2016 m. lapkričio 2 d. – 26124

[3] Julius Kanarskas. Barzdžių Medsėdžiai. Barzdžių miške išaugęs kaimas. – Pajūrio naujienos – 2023 m. liepos 28 d.

[4] Ignas Jablonskis. Žemaitiška troba, statyta 1643 m. – Kraštotyra. – Vilnius, 1971. – P. 197–204

[5] Virginijus Baranauskas]]. Platelių grafai Šuazeliai. – Samogitia, 2009. – Nr. 12 (44). – L. 2–15

[6] Julius Kanarskas. Istorijos verpetuose išsilaikęs Barzdžių kaimas. – Švyturys – 2019 m. gruodžio 7 d. – P. 6–7

[7] Карта г. Ковенской и Курляндской. Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1865–1866 гг.</ br>Карта г. Ковенской, Курляндской и части Пруссіи. Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1872 г.

[8] Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи. Составленъ в 1870 году. – Ковна, 1870. – C. 79

[9] Карта Ковенск. и Курляндск. губ. VII-10. Тельевск. и Гробинск. уѣзд. – Воeн. топогр. коллежскій совѣтникъ Поржезинскій, воeн. топогр. капитанъ Кузьминъ. – Съемка 1895 г.</ br>Karte des westlichen Rußlands. Kreis Grobin, Gouvernement Kurland. Kreis Telsche, Gouvernement Kowno. J 17. Sałanty. – Kartographische Abteilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. – Druck 1915

[10] Salantų RKB mirties metrikų knyga. – 1917–1919 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1517, ap. 1, a. v. 23. – L. 1v–171

[11] Salantų RKB santuokos metrikų knyga. – 1917–1921 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1517, ap. 1, a. v. 22. – L. 26–138

[12] Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119

[13] Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993

[14] Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Barzdžių Medsėdžių kaimo, Salantų valsčiaus, Kretingos apskrities. – Surašė Ignas Gvazdinskas, 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondai

[15] 1940 metų Salantų valsčiaus žemės fondo susidarymo ir paskirstymo naudojimui sąrašas. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 1, b. 45. – L. 10v–12, 33v–35

[16] Карта. 1948 г. 0–34–140–В–в (м. Салантай). Литовская ССР. – Генеральный штаб вооруженных сил Союза ССР. – Первое издание 1950 г.

[17] Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 187, Nr. 48-18

[18] Hitleriniai parašiutininkai. – Serija: Faktai kaltina. Dokumentų rinkinys. – Parengė Boleslovas Baranauskas. – Vilnius, 1966. – P. 92–94

[19] Vilius Baltinas. Kas tu, s/o „Žaibe?“. – Mažoji Lietuva – 1990 m. rugsėjo 12 d. – P. 7

[20] 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija. – 1993. – Kn. 1. – P. 424, 456, 466

[21] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[22] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[23] Salantų valsčiaus apylinkių visų gyventojų sąrašai. – 1948 m. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 95, ap. 1, b. 30. – L. 17–19

[1959-70sur-24] 24,0 ^24,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[25] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[26] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[27] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[28] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[29] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[30] Sodyba. Kretingos rajono sav., Imbarės sen., Barzdžių k. – Kultūros vertybių registras, u. k. 1449

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]

[22]

[23]

[24]

[25]

[26]

[27]

[28]

[29]

[30]