Albatros J.II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Albatros J.II
Albatros J.II.jpg
Tipas Sausumos atakos, pėstininkų paramos
Gamintojas Albatros Flugzeugwerke GmbH
Gamybos metai 1918 m.
Pradėtas naudoti 1918 m.
Pagrindiniai naudotojai Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija - Luftstreitkräfte
Lietuvos vėliava Lietuva - Karo aviacija
Pagaminta vnt. 90-125

Albatros J.II – Pirmojo Pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos Imperijoje įmonės Albatros Flugzeugwerke GmbH gamintas dvivietis antžeminės paramos biplanas, pagal nuo 1917 m. Vokietijoje naudotą Idflieg orlaivių klasifikaciją priskirtas „J“ – šarvuotų dvigubos paskirties – ryšių ir pėstininkų paramos dviviečių orlaivių klasei.

Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albatros J.II (gamyklinis indeksas L 42) buvo 1918 m. pradžioje suprojektuota ankstesnio modelio Albatros J.I (gamyklinis indeksas L 40) modifikacija su padidinta korpuso šarvuote (šarvuota ne tik pilotų kabina kaip J.I, bet ir variklio dangtis), sustiprinta viršutinio sparno centrinės dalies konstrukcija, galingesniu 164 kW galios varikliu Benz Bz. IVa, eleronų kompensatoriais, sumažintais sparnais ir be ankstesniame modelyje montuoto propelerio ašies gaubto. Dėl variklio šarvuotės teko atsisakyti J.I būdingos smailios nosies.[1]

1918 m. vasario mėn. Luftstreitkräfte užsakė pirmuosius 50 vnt. J.II, kurių gamykliniai numeriai buvo nuo 125/18 iki 174/18. Gamyba prasidėjo tik vasaros pradžioje, po to, kai Albatros įvykdė anksčiau gautą užsakymą gaminti J.I. Duomenys apie pagamintų J.II skaičių yra neaiškūs. Žinoma, kad be pirmosios partijos buvo užsakyta dar viena su 25 lėktuvais (numeriai 205/18 – 229/18), o vasarą – trečioji, su numeriais nuo 670/18 iki 719/18, tačiau trūksta duomenų apie faktiškai pagamintų orlaivių kiekį. Iš viso galėjo būti pagaminta nuo 90[2] iki 125 Albatros J.II.[3]

Albatros J.II buvo ginkluotas vienu 7,92 mm Parabellum MG14 kulkosvaidžiu žvalgo kabinoje ir dviem 7,92 mm kalibro Spandau LMG 08/15 su propeleriu sinchronizuotais piloto kulkosvaidžiais. Piloto darbo vietoje buvo numatyta įrengti du su propeleriu sinchronizuotus kulkosvaidžius, tačiau išlikusiose nuotraukose dažniausiai matomas tik vienas.[3] Pirmuosiuose modeliuose piloto kulkosvaidžiai buvo montuojami orientuoti žemyn, taip tikintis palengvinti antžemines atakas, tačiau to netrukus buvo atsisakyta dėl tokios konstrukcijos nepraktiškumo ir taikymosi sudėtingumo.

Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albatros J.II brėžiniai

Fronte J.II buvo naudojami taip pat kaip ir „pėstininkų lėktuvu“ – „Infanterieflugzeug“ vadintas jo pirmtakas J.I – antžeminių atakų paramos misijoms, apkasuose įsitvirtinusio priešininko apšaudymui iš labai mažo – 50-100 m. aukščio. Variklio šarvai padėjo ištaisyti J.I trūkumą – pažeidžiamumą nuo atsakomosios antžeminės ugnies. Nepaisant galingesnio variklio, J.II, kaip ir pirmtakas, dėl sunkių šarvų liko lėtas ir menkai manevringas.

Orlaivių sparnai dažniausiai buvo dažomi 5 spalvų Lozenge kamufliažu, fiuzeliažas ir uodega nebuvo dažomi ir buvo faneros spalvos. Šarvuoti paviršiai taip pat nebuvo dažomi. Vairo plunksna buvo dažoma baltai.

1918 m. rudens pradžioje Luftstreitkräfte fronto daliniuose turėjo 19 J.II ir 16 J.I.[3]

Po Vokietijos kapituliacijos visi Luftstreitkräfte priklausę J.II Antantės reikalavimu buvo sunaikinti. Tokio likimo išvengė tik trys J.II, kuriuos 1919 m. iš bermontininkų atėmė Lietuvos kariuomenė.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Radviliškio kautynių sumušti ir į Vokietiją besitraukiantys bermontininkai mėgino išsivežti ir karinę įrangą. 1919 m. gruodžio 3 dieną iš Šiaulių į Rytprūsius atvykusiame ešelone buvo 9 bermontininkų karo lėktuvai, kuriuos Antantės karinė komisija privertė grąžinti į Lietuvą. Tarp jų buvo ir trys Albatros J.II su gamykliniais numeriais 705, 710, 714.[4][3] Tai buvo naujausios – trečiosios – serijos orlaiviai, pagaminti 1918 m. vasaros pabaigoje. Prieš grąžindami dalį lėktuvų vokiečiai apgadino.

Iš trijų J.II pirmasis, Nr. 710, buvo sutvarkytas ir pirmam skrydžiui pakilo 1920 m. spalio 24 d. Yra duomenų, kad šis orlaivis dar spėjo sudalyvauti mūšiuose su L. Želigovskio vadovaujamais lenkų interventais – apsišaukėliais sukilėliais.[5][3] Kiti du buvo suremontuoti ir skraidė jau 1921 m. žiemos pabaigoje.

Iš pradžių visi trys orlaiviai buvo perduoti 1-ajai eskadrilei. 1921 m. pabaigoje Nr. 705 buvo nurašytas ir naudojamas atsarginėms dalims. Vėliau Nr. 710/18 buvo perkeltas į 6-ąją eskadrilę, 714/18 – į 8-ąją (Pajuostis, Panevėžys). Nr. 710/18 buvo eksploatuojamas iki pat sovietinės okupacijos ir yra duomenų, kad SSRS KOP jį išsivežė į KOP skrydžio tyrimo institutą.[3]

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo Albatros J.II tik smailia nosimi, nežymiai trumpesniais sparnais ir propelerio gaubtu skyręsis pirmtakas – Albatros J.I
Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
  • Vokietijos Imperijos karinės oro pajėgos – Luftstreitkräfte
Lietuvos vėliava Lietuva

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipas Sausumos atakos, pėstininkų paramos
Ekipažas 2
Keleivinės vietos
Ilgis 8,43 m.
Aukštis 3,40 m.
Sparnų ilgis 13,55 m.
Sparnų tipas Dvisparnis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 43,20 m²
Tuščioji masė 1517 kg
Pilnoji masė
Maksimali masė 1927 kg
Variklis (-iai) Benz Bz.IVa
Traukos jėga 220 AG (162 kW)
Kreiserinis greitis 118 km/h
Didžiausias greitis 140 km/h
Mach
Skrydžio aukštis 3000 m.
Didžiausias aukštis
Skrydžio nuotolis
Kovinis skrydžio nuotolis 2,5 val.
Kilimo greitis 85 m/min
Kuro atsargos
krydžio trukmė


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (RU) Albatros J.II, Уголок неба, http://www.airwar.ru/enc/bww1/albj2.html
  • (EN) Albatros J I / J II, Starostin, Maksim, Albatros J I / J II, Virtual Aircraft Museum, http://www.aviastar.org/air/germany/albatros_i1.php
  • (EN) Gray, Peter, Thetford, Owen, German Aircraft of the First World War, London, Putnam, 1962, ISBN 0-933852-71-1.
  • (EN) Humberstone, Richard, Air Force of the Baltic States 1918–2001
  • (DE) Kroschel, Günter, Stützer, Helmut, Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918, Lohse-Eissing Verlag, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8, S. 160.
  • (LT) Nepriklausomybės karai. Lėktuvai., Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?99
  • (LT) Ramoška, Gytis. "Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno sparnai Nr. 1, 1992, https://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  • (EN) Taylor, Michael J. H., Jane’s Encyclopedia of Aviation, London, Studio Editions, 1989, ISBN 0-517-69186-8.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Starostin, Maksim, „Albatros J I / J II“, Virtual Aircraft Museum
  2. Kroschel, Günter, Stützer, Helmut: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918, Lohse-Eissing Verlag, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8, p. 160
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Albatros J.II, Уголок неба
  4. Ramoška, Gytis. „Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m.“, Plieno sparnai Nr. 1, 1992
  5. „Nepriklausomybės karai. Lėktuvai“, Plieno sparnai