Insbrukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Insbrukas
vok. Innsbruck
   AT Innsbruck COA.svg   
IMG 9039-Innsbruck.JPG

Insbrukas
47°16′00″N 11°23′00″E / 47.266667°N 11.383333°E / 47.266667; 11.383333 (Insbrukas)Koordinatės: 47°16′00″N 11°23′00″E / 47.266667°N 11.383333°E / 47.266667; 11.383333 (Insbrukas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Austrijos vėliava Austrija
Žemė: Tirolio žemė
Gyventojų (2007): 117 916
Plotas: 104,91 km²
Tankumas (2007): 1 124 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: InsbrukasVikiteka
Kirčiavimas: Ìnsbrukas

Insbrukas – miestas vakarinėje Austrijoje, prie Ino upės, Alpių slėnyje; Tirolio žemės sostinė. Didelis transporto centras. Yra tarptautinis oro uostas, labai gerai išvystyta miesto tramvajų sistema, į pietus nuo Insbruko Italijos kryptimi eina A13 kelias (Brenerio autostrada). Mieste išvystyta tekstilės, metalo, chemijos, vaistų, elektronikos ir elektrotechnikos, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Dailės amatų tradicijos (mozaikos, stiklo, metalo gaminiai, kiti suvenyrai). Mieste yra olimpinis stadionas (1964 m.). Insbrukas – turizmo ir žiemos sporto centras. 1669 m. įkurtas Insbruko universitetas. Veikia Tirolio žemės, Tirolio liaudies meno, Alpių muziejai, zoologijos ir botanikos sodai. Kasmet organizuojami muzikos festivaliai, turizmo, žemės ūkio mugės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Antikos laikais dabartinio miesto priemiestyje buvo romėnų Veldidena gyvenvietė. Insbrukas pirmą kartą paminėtas 1180 m. kaip Bavarijos grafų prekybos vieta. Dėl patogios geografinės padėties ir kelių sankirtos, greitai augo. 1239 m. gavo miesto teises. 1363 m. atiteko Habsburgams. Nuo 1420 m. Tirolio sostinė. 1669 m. Leopoldas I įkūrė Insbruko universitetą. XIX a. pr. miestą trumpam valdė Bavarija. Miesto ūkio plėtra ypač paspartėjo XIX a. viduryje nutiesus geležinkelį. Po Antrojo pasaulinio karo Insbruke 10 metų veikė Prancūzijos okupacinės kariuomenės pagrindinis štabas.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas išsidėstęs prie Ino upės (vok. Inn), tad jo pavadinimas reiškia „tiltas per Iną“ (vok. Brücke – tiltas).

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

X a. pilis (XVI a. perstatyta renesanso stiliumi), XIV a. vidurio miesto rotušė su bokštu. Daug bažnyčių, tarp kurių XII a. šv. Jokūbo, gotikos ir renesanso stiliaus Rūmų bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos, šv. Jono Nepomuko bažnyčia. Keli rūmai: Hofburg (XIV–XVIII a.), Neuhof (XV a.), Sarntheim (XVII a.), Tannenberg (XVIII a. pr.) rūmai. Insbrukas labai nukentėjo nuo bombardavimų per Antrąjį pasaulinį karą, vėliau buvo atstatytas. 1973 m. pastatyti Kongresų rūmai.[1]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste 1964 m. vyko IX žiemos olimpinės žaidynės, 1976 m. – XII žiemos olimpinės žaidynės, čia 2008 m. vyko XIII Europos futbolo čempionatas. Geriausia miesto futbolo komanda – FC Wacker Innsbruck. Mieste 2012 m. rengiamos pirmosios jaunimo olimpinės žaidynės.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Insbruko universitete teologiją studijavo daug lietuvių kunigų (B. Andruška, J. Vaišnys, J. Stakauskas), rašytojas J. Vaitkus. 1944 m. vasarą, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Insbruke gyveno apie 800 lietuvių, kurių dauguma traukėsi iš bombardojamos Vienos. 1945 m. pavasarį mieste įkurta lietuviška parapija. Insbruke veikė 1946 m. pabaigoje sudarytos Austrijos lietuvių tarybos buveinė. Nuo 1945 m. iki 1949 m. Inbruko universitete 29 lietuviams suteiktas daktaro laipsnis, veikė lietuvių studentų sambūris Lithuania. Apie 1950 m. dauguma lietuvių išvyko į JAV. 1980 m. Insbruke surengta Europos lietuvių studijų savaitė.

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Innsbruck (Insbrukas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 144 psl.