Centrinės Alpės

Centrinės Alpės
Aukštasis Tauernas
Žemynas	Europa
Šalys	Austrija,  Šveicarija,  Lichtenšteinas,  Italija,  Slovėnija
Aukščiausias taškas	Berninos kalnas, 4049 m
Koordinatės	46°22′57″ š. pl. 9°54′29″ r. ilg.
Uolienos	gneisas, skalūnas
Susidarymo periodas	mezozojus, terciaras
Kalnodara	alpinė
Vikiteka	Centrinės AlpėsVikiteka

Centrinės Alpės (vok. Zentralalpen, Österreichische Zentralalpen – Austrijos Centrinės Alpės) – pagrindinė Rytinių Alpių kalnų grandinė, didžiąja dalimi esanti Austrijoje, taip pat besitęsianti į rytų Šveicariją ir Lichtenšteiną bei šiaurės Italiją ir Slovėniją. Į pietus nuo jų driekiasi Pietinės Klintinės Alpės, į šiaurę – Šiaurinės Alpės, nuo kurių Centrinės Alpės skiriasi geologine sandara.

Austrijoje „Centrinių Alpių“ sąvoka plačiai vartojama geografijoje kaip viena iš septynių pagrindinių šalies gamtinių sričių. Jos apima rytinę pagrindinės Alpių kalnų grandinės dalį, kurioje yra aukščiausios Rytinių Alpių viršūnės. Aukščiausias Austrijos kalnas – Grosglokneris (3798 m) – taip pat priklauso Centrinėms Alpėms. Čia išsiskiria ir Vildšpicė (3768 m) bei Grosvenedigeris (3666 m), o į vakarus, rytų Šveicarijoje, yra aukščiausia Rytinių ir Centrinių Alpių viršūnė – Berninos kalnas (4049 m).

Geografinė padėtis

Centrinės Alpės driekiasi nuo Bergamo Alpių papėdės ties Komo ežeru ir Berninos masyvo Graubiundene (rytų Šveicarijoje) per Lichtenšteiną, Tirolį ir Karintiją iki žemumų į rytus nuo Muros upės. Šiaurinę jų ribą žymi Ino, Zalcacho ir Enso slėniai, pietinę – Dravos slėnis bei Periadrijos lūžis.

Geologija

Centrinės Alpės daugiausia sudarytos iš kristalinių uolienų – gneiso, skalūnų, granito masyvų. Kai kur, pvz., Aukštojo Tauerno ir Engadino srityse, pasitaiko ir juros periodo uolienų. Skirtingai nei Vakarų Alpėse, čia ryškiai išskiriamos trys zonos: Šiaurinės Alpės, Centrinės Alpės ir Pietinės Klintinės Alpės.

Kalnų grupės

Centrinių Alpių grupė (violetinė linija vaizduoja Austrijos žemių ir valstybių sienų ribas)

Centrinių Alpių kalnų grandinės (iš rytų į vakarus):

• Masyvas Muros rytuose (1)
• Lavantalio Alpės (2)
• Žemasis Tauernas (3)
• Gurktalio Alpės (4)
• Aukštasis Tauernas (5)
• Kicbiūhelio Alpės (6)
• Cilertalio Alpės (7)
• Tukso Alpės (8)
• Štubajaus Alpės (9)
• Sarntalio Alpės (10)
• Ectalio Alpės (11)
• Zamnauno Alpės (12)
• Vervalio Alpės (13)
• Retikonas (14)
• Silvreta (15)
• Sesvenos Alpės (16)
• Albulos Alpės (17)
• Plesuro Alpės (18)
• Oberhalbštaino Alpės (19)
• Livinjo Alpės (20)
• Bernina (21)
• Bergamo Alpės (22)

Pietvakarių Albulos, Plesuro, Oberhalbštaino, Livinjo, Berninos ir Bergamo masyvai (17–22) priskiriami Vakarų Klintinių Alpių daliai.

Reikšmė

Centrinės Alpės yra pagrindinė Alpių dalis Austrijoje – čia gausu aukštikalnių ledynų, įsikūrę garsūs slidinėjimo kurortai (Cilertalio ir Štubajaus slėniuose), taip pat įkurti gamtos ir nacionaliniai parkai, tarp jų – Aukštutinio Tauerno nacionalinis parkas.