Auksūdžio piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Auksūdžio piliakalnis
Auksūdžio piliakalnio pylimas 2011.JPG
Senovės gynybinio įtvirtinimo pylimo fragmentas

Auksūdžio piliakalnis
Koordinatės
56°03′41.5″ š. pl. 21°18′15.1″ r. ilg. / 56.061528°š. pl. 21.304194°r. ilg. / 56.061528; 21.304194Koordinatės: 56°03′41.5″ š. pl. 21°18′15.1″ r. ilg. / 56.061528°š. pl. 21.304194°r. ilg. / 56.061528; 21.304194
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Aukštis 0,4 m
Plotas 45×35 m
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 1905, 1948, 1982, 1992, 1995 m.
Tirtas 1984 m.
Registro Nr. 28709 (A1815)

Auksūdžio piliakalnis arba Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Pilale, Kūlių pilale, Kūlių pile, Švedų pilale (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 28709; senas registro kodas - A1815) – įtvirtinta senovės gyvenvietėpiliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Auksūdžio kaime (Darbėnų seniūnija), Pilalės miške, Darbos upelio kairiajame krante.

Pasiekiamas nuo kelio (218) DarbėnaiĮpiltis Auksūdžio kaimo šiaurinėje dalyje paėjus į dešinę rytų kryptimi 500 m per lieptą melioracijos griovyje iki Pilalės miško, miške apie 200 m į šiaurės rytus, pradedant nuo palei jo kraštą einančio kanalo centro. Piliakalnis sunkiai randamas, nes miške nėra aiškesnių orientyrų, o nuardyti pylimai menkai išsiskiria iš aplinkos.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas lygioje vietoje, apaugusioje eglynu. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 45×35 m dydžio, iš visų pusių apjuosta 0,4 m aukščio, 5 m pločio iš akmenų krautu pylimu, kuris šiaurės – šiaurės vakarų pusėse dvigubas. Šiaurinėje pylimo dalyje yra 2,7 m pločio buvusio įvažiavimo vieta.

1995 m. aikštelėje rasta geležinė II tūkstantmečio vidurio pasaga.

18 m į rytus nuo pylimo yra 1,3×1,0 m dydžio ir 40–70 cm aukščio akmuo lygia viršutine plokštuma. Į vakarus ir šiaurės vakarus plyti Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta, 110 m į pietryčius yra Auksūdžio alkvietė, 1,5 km į pietus – pietryčius – Auksūdžio kapinynas–ankstyvos kapinės. Kiti du kapinynai – Leišio kalnelis ir Pilalė bei piliakalnis yra Auksūdžio kaimo vakariniame pakraštyje, prie Kulšės upelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės įtvirtinimas vadinamas „Pilale“, „Kūlių pilale“, „Kūlių pile“, „Švedų pilale“, rečiau – „Velnio malūnu“, stūkso Dainiškių pelkių vakariniame pakraštyje.

Padavimai:

  • Pylimą supylė švedai, kurie čia buvo įkūrę vyriausiąjį savo kariuomenės štabą Lietuvoje;
  • Karo su Švedija metu čia buvusi įrengta slėptuvė, kuria žmonės pasiekdavo kūlgrinda ir slėpėsi nuo švedų kareivių;
  • Šioje vietoje buvęs dvaras, kuris kartu su ponais nugrimzdo skradžiai žemę ir tik retkarčiais iškildavo;
  • Kūlių pilalėje gyveno ponaitis-velniukas, kuris ateidavo su piemenimis mušti ripkos ir tik sudrožus jam šermukšnio lazda, pradingo pilalėje ir daugiau nebesirodė;
  • Šioje vietoje buvo dvaro malūnas, vadinamas Velnio malūnu;
  • Per kalendorines šventes Kūlių pilalėje laumės naktimis skalbdavo drabužius;
  • Prie Kūlių pilalės žmones klaidindavo, pasirodydavo žvakelės.

1935 m. senovės įtvirtinimas įrašytas į Valstybės archeologijos komisijos apskaitą,[1] 1972 m. kartu su akmenų krūsnimis–pilkapiais paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR486),[2] 2004 m. įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1815),[3] 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[4]

Saugomos teritorijos plotas – 0,52 ha.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1905 m. žvalgė Liudvikas Kšivickis, 1948 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (vadovas Pranas Kulikauskas), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas), 1995 m. – Vykintas Vaitkevičius (Kultūros paveldo inspekcija).

1984 m. Ignas Jablonskis padarė pylimo pjūvius pietrytinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur ištyrė 41 m² dydžio plotą. Nustatyta, kad pylimas krautas iš akmenų, kuriuos prilaikė 3 eilės įkastų 15–20 cm skersmens stulpų. I. Jablonskis padarė išvadą, kad ši archeologinė vieta galėjusi būti naudojama kaip ankstyva įtvirtinta gyvenvietė.

Senovės gynybinis įtvirtinimas datuojamas I tūkstantmečiu.[5]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Gruobinios piliakalnis 48 km
Įpilties piliakalnis 6 km
Kalvių piliakalnis 18 km Mosėdžio piliakalnis 18 km Blank-50px.png
Šventoji 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Laivių piliakalnis 16 km
Imbarės piliakalnis 18 km
Auksūdžio II piliakalnis 1,5 km
Nagarbos piliakalnis 13 km
Rūdaičių piliakalnis 15 km
Kurmaičių piliakalnis 11 km
Andulių piliakalnis 19 km
Martynaičių piliakalnis 16 km
Kartenos piliakalnis 20,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 18. - L. 210-221
  2. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 134, Nr. 486
  3. Valstybės žinios - 2004. - Nr. 48. - P. 8
  4. Kultūros vertybių registras: Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas
  5. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1975. - T. 2. - P. 32 (Nr. 39)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]