Auksūdžio alkvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Auksūdžio alkvietė
Auksūdžio alkvietė 2011.JPG
Alkvietės vaizdas iš rytų pusės

Auksūdžio alkvietė
Koordinatės
56°03′42″š. pl. 21°18′21″r. ilg. / 56.061557°š. pl. 21.305746°r. ilg. / 56.061557; 21.305746Koordinatės: 56°03′42″š. pl. 21°18′21″r. ilg. / 56.061557°š. pl. 21.305746°r. ilg. / 56.061557; 21.305746
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 5 m²
Naudotas I tūkstantmetis-
II tūkstantmečio I pusė
Žvalgytas 1993, 2011 m.

Auksūdžio alkvietė, vadinama Kūlių pilale (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 12776, senas laikinos apskaitos Nr. 304/5) – pagonių alkvietė šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Auksūdyje (Darbėnų seniūnija), 0,77 km į rytus nuo kelio Auksūdys–Nausėdai, kairiajame Darbos upelio krante, Pilalės miške.

110 m į šiaurės vakarus yra Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengta Dainiškių pelkių vakariniame pakraštyje. Tai smulkiais akmenimis išgrįsta nedidelė aikštelė, kurios centrinėje dalyje yra taip pat smulkiais akmenimis ir akmenų nuoskalomis išgrįsta 1,3 m skersmens duobė, siaurėjanti link 80-100 cm skersmens dugno. Prie jos guli ant šono paverstas stambus, 74 × 86 cm dydžio ir 35 cm storio akmuo. Jo viršutinė plokštuma lygi, išilgai jos lygiagrečiai iškalti 2 tiesūs, 3 cm pločio ir 2 cm gylio grioveliai, atitolę vienas nuo kito 36,5-38,5 cm atstumu.

Teritorijos plotas – 4-5 m². Aikštelė pasidengusi velėna.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. alkvietę išaiškino, 2011 m. žvalgė Vykintas Vaitkevičius. Manoma, kad tai senovės pagonių kulto apeigų atlikimo vieta. Pasakojama, kad čia žmonėms vaidendavosi šuo su skambalu ant kaklo.[1]

1993 m. įrašyta į laikinąją kultūros paminklų apskaitą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedžio leidykla, 1998. - P. 59-60 (Nr. 6b)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]