Auksūdžio II kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Auksūdžio II kapinynas
Auksudys II kapinynas 2013.JPG
Kapinyno vaizdas iš rytų pusės

Auksūdžio II kapinynas
Koordinatės
56°03′02″š. pl. 21°15′42″r. ilg. / 56.050561°š. pl. 21.261611°r. ilg. / 56.050561; 21.261611Koordinatės: 56°03′02″š. pl. 21°15′42″r. ilg. / 56.050561°š. pl. 21.261611°r. ilg. / 56.050561; 21.261611
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 2,22 ha
Naudotas VII - XII a.
Žvalgytas 1948, 1987, 1992 m.
Tirtas 1940 m.
Registro Nr. u. k. 12069 / A432P; AR1570 /

Auksūdžio II kapinynas, vadinamas Pilale (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 12069; senas registro kodas - A432P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1570) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 0,65 km į šiaurės vakarus nuo kelio  218  KretingaSkuodas , Auksūdžio kaime, Kulšės kairiajame krante.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas Auksūdžio piliakalnio teritorijoje ir į šiaurės rytus nuo jo esančioje aukštumoje, Auksūdžio kaimo vakariniame pakraštyje. Teritorijos šiaurinė dalis dirvonuoja, apaugusi spygliuočių jaunuolynu, pietinė – apaugusi vešliais medžiais ir krūmais, deformuota bulviarūsių duobių, o pietrytiniame pakraštyje išlikusi apleista žvyrduobė. Skersai kapinyno praeina lauko kelias.

1979 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,[1] 1997 m. – Lietuvos Respublikos kultūros vertybe (A433),[2] 1998 m. – kultūros paminklu,[3] 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu.[4]

0,3 km į vakarus yra kapinynas, vadinamas Leišio kalneliu, 1,5 km į šiaurės rytus – Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Kūlių pilale.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas) Pilalės vakariniame pakraštyje iškasė žvalgomąjį šurfą, kuriame aptiko sudegusių žmonių kaulų, puodų šukių ir susilydžiusio žalvario gabaliukų. Ariant kalvą buvo randama gintaro karolių, geležinių ietigalių, peilių, kirvių ir kitų radinių. Vienas įmovinis ietigalis pateko į Vytauto Didžiojo karo muziejų.[5]

1948 m. žvalgė Lietuvos istorijos instituto archeologai.

1987 m. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai (vadovas Bronius Dakanis) suartos kalvos šiaurinėje dalyje aptiko 3 VIIXII a. įmovinius ietigalius ir pastebėjo daug kapų dėmių su angliukais.[6]

1992 m. kapinyną žvalgė ir teritoriją nustatė Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro ekspedicija (vadovas Vilnius Morkūnas).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 27
  2. Valstybės žinios. – 1998. – Nr. 14. – P. 10
  3. Valstybės žinios. – 1998. – Nr. 49. – P.54
  4. Dėl pripažinimo valstybės saugomu
  5. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3. – P. 23, eil. Nr. 27
  6. Bronius Dakanis. Auksūdžio archeologijos paminklai. – Kretinga – 1992 m. spalio 10 d. – P. 3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]