Pasaga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pasaga

Pasaga – U raidės formos metalo gaminys, kuriuo kaustomos arklio ar kito darbinio gyvulio (asilo, mulo) kanopos. Pasagos gaminamos iš minkšto plieno su grifais arba be jų. Arkliui dažnai vaikščiojant kietais paviršiais raginė kanopos dalis greitai nudyla ir ėjimas gyvūnui gali sukelti diskomfortą ar skausmą. Pasaga stabdo kanopos dilimą ir apsaugo koją nuo skausmingų sutrenkimų į gruntą. Pasagos parenkamos pagal kanopos dydį. Žiemą į pasagą prikalama spyglių, kad koja geriau sukibtų su snieguotu ar apledėjusiu paviršiumi. Arkliai pasagomis kaustomi nuo dvejų metų.

Nors apsaugos arklio kanopoms žinomos nuo pat arklių domestikacijos, pasagos atsirado kur kas vėliau. Tiksli pasagų atsiradimo vieta ir laikotarpis nėra žinomi. V a. frankų kunigaikščio kape rasti pasagomis kaustyto arklio likučiai. Rašytiniuose šaltiniuose minimos nuo 910 m. Pasagų gamyba Europoje suklestėjo nuo XIII–XIV a. Lietuvoje ankstyviausios pasagos žinomos iš XII a., dažniau naudotos nuo XVI a. Iki XX a. vidurio valstiečiai dažniausiai dirbdavo nekaustytais arba tik priekinėmis kojomis kaustytais arkliais.

Pasaga nuo seno laikoma sėkmės, gerovės simboliu ir kabinama ant durų. Tačiau būtina, kad pasagos galai būtų į viršų, žemyn nukreipta pasaga neša nelaimes. Ypač geru ženklu laikyta rasti pamestą pasagą.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pasaga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 528-529 psl.