Mosėdžio piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mosėdžio piliakalnis
[[Image:|250px]]

Mosėdžio piliakalnis
Koordinatės
56°09′49.2″ š. pl. 21°34′34.3″ r. ilg. / 56.163667°š. pl. 21.576194°r. ilg. / 56.163667; 21.576194Koordinatės: 56°09′49.2″ š. pl. 21°34′34.3″ r. ilg. / 56.163667°š. pl. 21.576194°r. ilg. / 56.163667; 21.576194
Savivaldybė Skuodo rajonas
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Aukštis 10-11 m
Plotas 100 x 60
Naudotas 1 tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1971 m.
Tirtas 1985 m.
Registro Nr. 16220, A474

Mosėdžio piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A474, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2051) – piliakalnis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, prie Mosėdžio miestelio, Mosėdžio seniūnija. Pasiekiamas važiuojant į Mosėdžio centrą Bartuvos kairiajame krante, už autobusų stotelės pasukus į dešinę pietų kryptimi ir pavažiavus 100 m (įvažiuojama į aikštelę).

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Bartuvos kairiajame krante. Iš šiaurės ir rytų jį juosė Bartuva ir jos slėnio daubos. Šlaitai statūs, 10-11 m aukščio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 100x60 m dydžio. Jos pietiniame ir vakariniame pakraščiuose buvo supiltas apie 150 m ilgio lanko formos pylimas (aptiktas tyrinėjimų metu), kurio išorėje iškastas griovys, iš jo išliko 50 m ilgio, 24 m pločio viršuje, 4 m pločio dugne, 6 m gylio šiaurės rytų dalis.

Piliakalnis labai suardytas XVI a.XVII a. jame įsikūrus dvarui – užlygintas griovys, nukastas pylimas, dirbama ir įvairiais pastatais užstatyta aikštelė, rytinis šlaitas nuplautas. Dabar piliakalnis yra miestelyje: aikštelės vakarinėje dalyje užveistas sodas, pietuose, rytuose ir šiaurėje stovi 4 didesni pastatai, pietrytinė aikštelės dalis išlyginta, performuota ir išasfaltuota.

Į pietus nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rastos dvejos trinamosios girnos. [1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. ir 1985 m. atlikęs Ignas Jablonskis piliakalnio vakarinėje dalyje ištyrė 60 m² dydžio plotą, aptiko 0,8 m aukščio pylimo liekanas. Pylimas buvo rekonstruotas 3 kartus. Pirmasis 2,35 m pločio pylimas krautas iš akmenų, stambesnius dedant į kraštus. Vėliau pylimas praplėstas į išorę iki 3,5 m pločio sukraunant daugiau akmenų. Jo viršuje stovėjo medinė gynybinė siena. Šiai sudegus pylimas praplėstas į abi puses iki 6,6 m supilant molio sluoksnį, imamą iš išorėje iškasto griovio. Piliakalnyje aptikta lipdytos ir vėlyvos žiestos keramikos.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kalvių piliakalnis (Lenkimai) 17 km
Šakalių piliakalnis 6 km
Kubiliškės piliakalnis 8 km
Puodkalių piliakalnis 7 km
Apuolės piliakalnis 14 km
Erslos piliakalnis 6 km
Jedžiotų piliakalnis 11 km
Blank-50px.png
Įpilties piliakalnis 21 km
Senosios Impilties II piliakalnis 21 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rimolių piliakalnis 36 km
Sedos piliakalnis 36 km
Auksūdžio piliakalnis 18 km Laivių piliakalnis 11 km
Imbarės piliakalnis 16 km
Martynaičių piliakalnis 24 km
Mikytų piliakalnis 15 km
Gintališkės piliakalnis 18 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 111 (Nr. 455)
  • Ignas Jablonskis. Mosėdžio piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. p. 27–28.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.78
  • Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. 1991. Nr. 4, p. 22–42.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]