Kauno tvirtovės VI fortas
| Kauno tvirtovės VI fortas | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Gričiupis, Kaunas |
| Statybų pradžia | 1882 m. |
| Statybų pabaiga | 1889 m. |
| Paskirtis | fortas |
| Plotas | 125 128 m² |
Kauno tvirtovės VI fortas – Kauno tvirtovės dalis rytinėje miesto dalyje, Gričiupyje, esanti Nemuno dešiniojo slėnio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas yra penkiakampės simetrinės struktūros, orientuotas į šiaurės rytus. Forte įrengta karinės technikos ekspozicija.
1993 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fortas pastatytas 1889 m., kitaip nei dauguma kitų Kauno tvirtovės fortų, nebuvo modernizuotas. Prasidėjus I pasauliniam karui, 1915 m. rusų įgula pasitraukė be kovos, tad fortas mūšiuose nedalyvavo.[2]
Nuo 1925 m. tarpukariu forte veikė karo kalėjimas.[3] Jame po 1926 m. gruodžio 16–17 d. naktį įvykusio valstybės perversmo, gruodžio 27 d. paryčiais buvo sušaudyti „Keturi komunarai“: Karolis Požela, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys ir Rapolas Čarnas.
Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais čia įrengta karo belaisvių vieta: 1941–1943 m. kalinti rusų karo belaisviai, 1943–1944 m. civiliai, 1944–1948 m. vokiečių karo belaisviai.
Antrojo pasaulinio karo metu VI fortas buvo viena didžiausių karo belaisvių naikinimo vietų, 336-oji karo belaisvių stovykla („Stalag 336“). Ji veikė nuo 1941 m. rugpjūčio 5 d. Komendantais buvo Karl August Werdelmann, Otto Grennenbach, Karl Sieber. Stovyklą saugojo vokiečių kariai, nuo 1943 m. – ir vlasovininkai. Dauguma belaisvių gyveno forto griovyje po atviru dangumi, kiti buvo įsikūrę neapšviestuose kazematuose. Stovykloje žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių.[4]
Po 1948 m. VI, kaip ir kiti Kauno tvirtovės fortai buvo naudojami kaip sandėliai, VI forte buvo įrengta sportinė šaudykla. Statybinė veikla įtvirtinimuose buvo mažai reglamentuojama, iki Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo buvo išardyti I, II, V, VI fortų kareivinių fasadai, kelios ilgalaikės baterijos, kiti statiniai.[5]
2003 m. fortą mėginta privatizuoti.[6] 2018 m. forte imta įrengti Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos ekspoziciją.[7][8]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karinė technika VI forte
VI fortas žiemą
Paminklas belaisviams sovietų kariams
Fortas iš viršaus
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vladimir Orlov. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915 m. – Kaunas, Arx Baltica, 2007. ISBN 978-9955-638-97-1 // psl. 77–78
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Objekto Nr. 10397 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša. Kauno gynybinis paveldas. – Kaunas, Kauno tvirtovės parkas, 2018, ISBN 978-609-96075-0-4. // psl. 70–71
- ↑ Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša. Kauno gynybinis paveldas. – Kaunas, Kauno tvirtovės parkas, 2018, ISBN 978-609-96075-0-4. // psl. 86
- ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. – p. 234
- ↑ KAUNO TVIRTOVĖ. IV FORTAS. 2013-02-14, Nieko naujo.lt
- ↑ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kauno-vi-fortas-bus-privatizuojamas.d?id=1731774
- ↑ Kauno VI forte planuojama įkurti karo technikos muziejų // Kauno diena, 2011 m. gruodžio 21 d.
- ↑ VI fortas: Muziejus ar sąvartynas? 2022-03-24, Nieko naujo.lt (tikrinta 2026-01-09).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||