VI Kauno fortas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
VI Kauno fortas
Kaunas, VI fortas.JPG
VI fortas 2019 m.
VI Kauno fortas
VI Kauno fortas
Koordinatės
54°54′04″š. pl. 23°58′46″r. ilg. / 54.901111°š. pl. 23.979444°r. ilg. / 54.901111; 23.979444Koordinatės: 54°54′04″š. pl. 23°58′46″r. ilg. / 54.901111°š. pl. 23.979444°r. ilg. / 54.901111; 23.979444
Vieta Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Gričiupio seniūnija
Plotas 125 128 m²
Naudotas nuo 1889 m.
Registro Nr. u. k. 10397 / S658 / IR64

Šeštasis fortas – Kauno tvirtovės dalis rytinėje miesto dalyje, Gričiupyje, esanti Nemuno dešiniojo slėnio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas yra penkiakampės simetrinės struktūros, orientuotas į šiaurės rytus.

1993 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.[1]

VI fortas žiemą
Paminklas belaisviams sovietų kariams

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fortas pastatytas 1889 m. Tarpukario metais forte veikė karo kalėjimas. Jame po 1926 m. gruodžio 16-17 d. naktį įvykusio valstybės perversmo, gruodžio 27 d. paryčiais buvo sušaudyti „Keturi komunarai“: Karolis Požela, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys ir Rapolas Čarnas.

Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais čia įrengta karo belaisvių vieta: 19411943 m. kalinti rusų karo belaisviai, 1943–1944 m. civiliai, 1944–1948 m. vokiečių karo belaisviai.

Antrojo pasaulinio karo metu VI fortas buvo viena didžiausių karo belaisvių naikinimo vietų, 336-oji karo belaisvių stovykla (Stalag 336). Ji veikė nuo 1941 m. rugpjūčio 5 d. Komendantais buvo Karl August Werdelmann, Otto Grennenbach, Karl Sieber. Stovyklą saugojo vokiečių kariai, nuo 1943 m. – ir vlasovininkai. Dauguma belaisvių gyveno forto griovyje po atviru dangumi, kiti buvo įsikūrę neapšviestuose kazematuose. Stovykloje žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių. [2]

Po 1948 m. VI-asis, kaip ir kiti Kauno tvirtovės fortai buvo naudojami kaip sandėliai, VI-ąja forte buvo įrengta sportinė šaudykla. Statybinė veikla įtvirtinimuose buvo mažai reglamentuojama, iki Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo buvo išardyti I, II, V, VI fortų kareivinių fasadai, kelios ilgalaikės baterijos, kiti statiniai.[3]

2003 m. fortą mėginta privatizuoti. [4]

2018 m. forte imta įrengti Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos ekspoziciją.[5][6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
  1. „Objekto Nr. 10397 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. – p. 234
  3. KAUNO TVIRTOVĖ. IV FORTAS, Nieko naujo, https://www.niekonaujo.lt/20130214/kauno-tvirtove-iv-fortas
  4. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kauno-vi-fortas-bus-privatizuojamas.d?id=1731774
  5. Kauno VI forte planuojama įkurti karo technikos muziejų // Kauno diena, 2011 m. gruodžio 21 d. [1]
  6. VI FORTAS. MUZIEJUS AR SĄVARTYNAS?, Nieko naujo, https://www.niekonaujo.lt/20220324/vi-fortas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg