Arumunai
| Arumunai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 100 - 250 tūkst.[1] |
| Populiacija šalyse |  Graikija:iki ~300 000[2]
|
| Kalba (-os) | arumunų, vietinės kalbos |
| Religijos | stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės | rumunai, megleno rumunai, moldavai, ilyrai |
Arumunai (Armãnji, Rromãnji) – Balkanų pusiasalyje gyvenanti etninė grupė, kalbanti arumunų kalba (labai artima rumunų kalbai). Populiacija nėra tiksliai nustatyta (dažnai priskaičiuojami rumunams arba kitoms vlachų etninėms grupėms), turėtų būti nuo 100 iki 250 tūkst. žmonių. Gyvena daugiausia šiaurinės Graikijos regionuose (Epyre, Makedonijoje, Tesalijoje), pietryčių Albanijoje, Makedonijoje, vietomis Serbijoje, Bulgarijoje. Rumunijoje taip pat gyvena nemažai arumunų kilmės žmonių, tačiau didelė dalis save laiko rumunais.
Arumunų kilmė nėra gerai žinoma. Plačiausiai paplitusi teorija, kad jie yra romanizuoti trakai ir ilyrai. Pasak vienų tyrinėtojų, arumunai iki VII a. gyveno greta rumunų, pasak kitų – jie yra pietų Balkanų autochtonai. Ilgainiui susidarė klajoklių piemenų etninės ir teritorinės grupės. XVIII–XIX a. didesnių tautų buvo priversti keltis į šiaurę, didelė dalis apsigyveno Rumunijoje. XIX a. pr. pradėjo formuotis tautinė savimonė, 1905 m. arumunai Osmanų imperijoje pripažinti atskira tauta[6].
Verčiasi gyvulininkyste, amatais ir smulkiąja prekyba.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1] Council of Europe Parliamentary Recommendation 1333(1997)
- ↑ Kahl, Thede (2002). "The Ethnicity of Aromanians after 1990: the Identity of a Minority that Behaves like a Majority". Ethnologia Balkanica. Vol. 6. pp. 145–169.
- ↑ Gatej, Iuliana (8 December 2006). "Aromânii vor statut minoritar". Cotidianul
- ↑ "Попис на населението, домаќинствата и становите во Република Северна Македонија, 2021 – прв сет на податоци"
- ↑ [https://web.archive.org/web/20141114073838/http://www.instat.gov.al/media/177354/main_results__population_and_housing_census_2011.pdf "Albanian census 2011"\
- ↑ Arumunai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
| ||||||||||||||||||||||||||
