Chotyno mūšis
Šis straipsnis apie 1621 m. mūšį. Apie 1673 m. mūšį skaitykite straipsnyje Chotyno mūšis (1673).
Chotyno mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Osmanų karas | |||||||
![]() Józef Brandt, „Chotyno mūšis“ | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
ATR | Osmanų imperija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Jonas Karolis Chodkevičius Stanislavas Liubomirskis nuo 1621 m. rugsėjo 24 d. |
Osmanas II | ||||||
Pajėgos | |||||||
70 000, iš kurių 35 000 Zaporožės kazokai | 220 000 |
Chotyno mūšis – 1621 m. rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje prie Chotyno ant Dniestro kranto (Podolė, Ukraina) 70 tūkstančių Lenkijos ir Lietuvos valstybės karių, iš kurių pusę – apie 35 tūkstančius – sudarė Zaporožės kazokai, sėkmingai atrėmė 220 tūkstančių Osmanų imperijos kariuomenės puolimą. Turkijos kariuomenei vadovavo sultonas Osmanas II, o Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei – Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Istorikų vertinimu Chotynės mūšyje sprendėsi Vidurio Europos likimas. Kautynėse sutriuškintai Osmanų imperijos kariuomenei teko atsitraukti ir bent kuriam laikui atsisakyti planų užimti Vidurio Europą[1]. ATR šiame mūšyje neteko apie 14 tūkstančių karių, Osmanų imperija – 42 tūkstančių.


1621 m. rugsėjo 24 d. Osmanų kariuomenės apsiaustoje Chotyno tvirtovėje mirė Jonas Karolis Chodkevičius. Vadovavimą Chotyno mūšiui iš jo perėmė Stanislavas Liubomirskis.
Įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2001 m. Chotyno mūšio vietoje Ukrainos iniciatyva ir lėšomis iškilo šiam įvykiui paminėti skirtas paminklas. Pirmajame paminklo plane vaizduojamas vienas iš Chotyno mūšio didvyrių – Zaporožės kazokų etmonas Piotras Konaševičius-Sahajdačnis, kuris nuo mūšyje patirtų žaizdų 1622 m. mirė Kijeve[2].
Lietuvos bankas 2013 m. į apyvartą išleido apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį su atminimo ženklu, skirtu pergalingiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – tarp jų ir 1621 m. Chotyno mūšiui, atminti[3].
2021 m. Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos paštai išleido bendrą pašto blokų komplektą, skirtą Chotyno mūšio 400-osioms metinėms. Blokuose pavaizduotas lenkų dailininko Juzefo Branto (Józef Brandt, 1841–1915) paveikslo „Chotyno mūšis“ fragmentas.[4]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stanisław Lubomirski: Dziennik wyprawy chocimskiej r. 1621 [w:] Żegota Pauli: Pamiętniki o wyprawie chocimskiej r. 1621, Kraków 1853.
- Jakub Sobieski: Commentariorum chotinensis belli libri tres [w:] Żegota Pauli: Pamiętniki o wyprawie chocimskiej r. 1621, Kraków 1853.
- Leszek Podhorodecki: Chocim 1621, seria: „Historyczne bitwy“, MON, 1988.
- Василенко Г. А. Хотинська війна (З історії боротьби українського народу проти турецько-татарської агресії кінця ХVІ і початку ХVІІ ст.). – К.: Радянська школа, 1960. – 99 с.
- Підгородецький Л., Рашба Н. Розгром тур.-тат. полчищ (1621 p.) // Український історичний журнал. 1971. № 9.
- Мицик Ю.А., Плохій С.М., Стороженко І.С. Як козаки воювали. – Днепропетровск: Промінь, 1990. (2-е изд. – Дніпроптеровськ: Січ, 1991. 302 с. Серия: Давно се діялось колись) – научно-популярный иллюстрированный очерк.
- Чухліб Т.В. Козаки та Яничари. Україна у християнсько-османських війнах 1500–1700 рр. – К., 2010. – 446 с.
- Sas P., Kirkienė G., Bumblauskas A. Chotyno mūšis 1621 – mūšis dėl Vidurio Europos. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-27-1621-m-chotyno-musis-musis-del-vidurio-europos/76079
- ↑ http://chrontime.com/event/hotinskaya-bitva Archyvuota kopija 2016-11-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/naujos-monetos-zymi-svarbiausias-ldk-pergales-36625.html Archyvuota kopija 2016-11-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Pirmą kartą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos paštai išleidžia bendrą pašto ženklą“. Alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.