2000 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas

Garis Kasparovas	Vladimiras Kramnikas
Garis Kasparovas Elo reitingas: 2849	Vladimiras Kramnikas Elo reitingas: 2772

2000 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas vyko 2000 m. spalio 10 d. – lapkričio 4 d. Londone, JK. Tai buvo mačas tarp Gario Kasparovo ir Vladimiro Kramniko. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas surenka daugumą taškų iš 16 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 8 : 8, čempionas išlaiko titulą. Mačas baigėsi V. Kramniko pergale 8½ : 6½ (+2 -0 =13) – jis tapo klasikiniu pasaulio šachmatų čempionu.

Mačo organizavimas

Po to, kai Intel kompanija nustojo remti PŠA, neliko pinigų pretendento įprastinei atrankai.

Bandymas sujungti titulus

Pagal susitarimą tarp FIDE ir PŠA numatytasis mačas dėl „absoliutaus pasaulio čempiono“ vardo vis buvo nukeliamas. Po to, kai A. Karpovas mače apsigynė titulą prieš G. Kamskį, 1996 m. rugsėjo mėn tarp G. Kasparovo ir A. Karpovo buvo pasirašytas memorandumas, kad netrukus surengs iš ne mažiau kaip 16 , bet ne daugiau, kaip 20 partijų, mačą. Dalyvių statusas buvo apibrėžtas: „pasaulio čempionas“ (G. Kasparovas) ir „FIDE pasaulio čempionas“ (A. Karpovas). Tačiau laukiant „vertingų“ finansinių pasiūlymų (A. Karpovas manė, kad priziniame fonde turėtų būti 3-4 milijonai JAV dolerių), praėjo pusė metų. Per tą laiką A. Karpovo, po to, kai jis Las Palmo varžybose, kuriose žaidė šeši geriausi šachmatininkai, pasidalijo 5-6 vietą, varžybų rezultatai staigiai pradėjo smukti ir galimybės surengti titulų apjungimo mačą tarp dviejų čempionų buvo prarastos.

Grįžimas į praeitį

G. Kasparovui neliko kitos išeities, kaip prisiminus pirmųjų pasaulio čempionų praktiką priiminėti kvietimus iš „vertų varžovų“.

Pretendentų paieška

Pasaulinė šachmatų taryba

Per Linareso turnyro atidarymo ceremonija, organizatorius Luis Rentero ir Garis Kasparovas pranešė apie pasaulio šachmatų tarybos (PŠT) įkūrimą. Abu pažadėjo remti Kazorloje vyksiantį 10 partijų mačą tarp V. Kramniko ir V. Anando, kuris turėtų prasidėti gegužės 20 d,

Mačo Kazorloje nugalėtojas turėtų spalio mėn susitikti 18 partijų mače, kuris vyktų Kazorloje ir Linarese su pasaulio čempionu. G. Kasparovas lygiųjų atveju liktų čempionu. Mačo prizinį fondą (1,3 mil. JAV dolerių) L. Rentero, kuris rūpinosi finansavimu, teigimu turėjo garantuoti Andalūzijos vietinė vyriausybė.

PŠT – po Didmeistrių asociacijos (DMA), Europos šachmatų sąjungos (EŠS) ir Profesionalių šachmatų asociacijos buvo G. Kasparovo ketvirtasis bandymas sukurti atsvarą FIDE. Be L. Rentero, G. Kasparovo, viceprezidentu tapo Viljamas Virtas iš Šveicarijos.

Kandidatų parinkimas

Tuo metu į antrąją reitingų eilutę (po G. Kasparovo) iškopė Vladimiras Kramnikas, trečias buvo V. Anandas. Tam, kad išaiškintų pretendentą, PŠT pasiūlė tarp jų surengti mačą. Bet V. Anandas atsisakė – jis buvo įsipareigojęs „nedalyvauti ne FIDE rengiamuose kandidatų mačuose“. Jis sakė: „Aš pasirašiau kontraktą su FIDE, mano parašas mane įpareigoja, aš laikausi duoto žodžio“.

Kai tapo aišku, kad V. Anandas nepriims PŠT pasiūlymo, žaisti mačą buvo kviečiamas Aleksejus Širovas, kuris, tuo metu, puikiai pasirodė Linareso turnyre iki paskutinio rato, kovojęs dėl pirmosios vietos.

Mačas tarp Kramniko ir Širovo

Linareso turnyro pabaigoje L. Rentero ir V. Virtas patvirtino, kad V. Kramnikas ir A. Širovas žais mačą. Pralaimėjęs turėjo gauti 100000 JAV dolerių, o nugalėtojas susitkti su G. Kasparovu. Prizinį fondą taip pat garantavo vietinė Andalūzijos vyriausybė.

PŠT organizuotas V. Kramniko – A. Širovo mačas buvo žaidžiamas 1998 m. gegužės 24 – birželio 5 d., kurortiniame mieste Kazorloje (į pietus nuo Linareso).

22-metų V. Kramnikas pagal reitingą buvo antras pasaulyje ir net kartą pirmas. Jis buvo G. Kasparovo mokinys ir vienas iš jo padėjėjų 1995 m. PŠA mače su V. Anandu.

A. Širovas, nors ir gimęs Latvijoje buvo 25 metų bei gyveno Ispanijoje. Padedamas Valerijaus Salovo, jis du mėnesius, kasdien aštuonias valandas ruošėsi mačui.

Mačo sąlygos buvo tokios: dvi dienos žaidžiamos – trečioji laisva. Jei dešimties partijų mačas baigtųsi lygiosiomis, būtų žaidžiami greitųjų partijų mačai.

Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	Taškai
Vladimiras Kramnikas	½	½	½	0	½	½	½	½	0	3½
Aleksejus Širovas	½	½	½	1	½	½	½	½	1	5½

A. Širovas laimėjo mačą 5½ : 3½. Jis iškovojo teisę žaisti su G. Kasparovu mačą, kurio prizinis fondas turėjo būti 1,9 mil. JAV dolerių, iš kurių 65% atitenka nugalėtojui. Mačas turėjo prasidėti 1998 m. spalio 16 d. Sevilijoje.

Kasparovo mačo su Širovu žlugimas

Spaudos konferencijoje prieš draugišką mačą su J. Timanu G. Kasparovas pranešė, kad PŠT mačas su A. Širovu atšaukiamas dėl nepakankamo jo finansavimo, kuris buvo paremtas žodiniu susitarimu tarp L. Rentero ir Andalūzijos vietinės vyriausybės (Andalūzijos turizmo ir sporto ministerijos). L. Rentero buvo politinės partijos, kuri kontroliavo ministeriją narys, bet, kai atėjo laikas mačui, politinės aplinkybės pasikeitė – ministeriją pradėjo kontroliuoti kita partija, o naujoji ministerijos vadovybė nesiruošė remti PŠT varžybų.

Nuomonės dėl mačo suirimo

Vasario pradžioje A. Širovas paskelbė pareiškimą apie savo požiūrį „kas vyksta aplink PŠT pasaulio čempionatą“…. Kai aš laimėjau mačą (prieš V. Kramniką) iškart supratau, kad reikalai yra nekokie ir mano mačas su Kasparovu kabo ore. Oficialiai apie tai buvo pranešta 1998 m. spalio mėn… Liūdna tiesa paaiškėjo dar rugpjūčio mėn, kai L. Rentero galų gale pripažino, kad raštiško susitarimo su Andalūzijos valdžia niekados ir nebuvo… PŠT nenustojo veikusi ir galų gale ciniškai pasiūlė man žaisti mačą Kalifornijoje, kur piniginis fondas 600 tūkstančių JAV dolerių, iš kurių 400 tūkstančių atitektų nugalėtojui, o 200 tūkstančių pralaimėjusiam ir kad G. Kasparovas sutinka… 200 tūkstančių už du mačus (turiu galvoje ir Kazorlą)… tad natūralu, kad aš atsisakiau. Mano pasiūlymas buvo vienas milijonas priziniame fonde: iš kurių 600 tūkstančių nugalėtojui, o 400 tūkstančių pralaimėjusiam… Aš niekados nemačiau oficialaus vieno milijono pasiūlymo… Aš bandžiau (ir net gavau žodinius patikinimus!)) surinkti prizinį fondą Katalonijoje, kur dabar gyvenu, bet iki šiol niekas dar neaišku. Žinoma, G. Kasparovo pareiškimas, kad jis norėtų žaisti su V. Anandu, situacijai nepadeda…. Aš manau, kad mano pretendento teisės yra ne žemesnės, už Kasparovo, kaip pasaulio čempiono teises… mano mačas su Kasparovu turėtų būti surengtas…“

Interviu „Europe chess“ V. Kramnikas sutiko su A. Širovu, kad G. Kasparovas turėtų vykdyti įsipareigojimus ir žaisti pažadėtą mačą su juo.

Anando kandidatūra

Bet G. Kasparovas nustojo kalbėti apie mačą su A. Širovu ir pareiškė norįs žaisti mačą su V. Anandu. Kai per interviu jo paklausė „kokiai organizacijai vadovaujant?“, jis atsakė:

„ … manes nedomina organizacija. Gal kas pamena, kam vadovaujant buvo žaidžiamas mačas tarp R. Kapablankos ir A. Aliochino? … Anandas turi apsispręsti, jei jis nori žaisti su manim dėl tikro titulo, ar ne.“

Po Linareso turnyro G. Kasparovas spaudos konferencijoje pranešė, kad jis pasitraukia iš „Šiuolaikinių šachmatų“ mačo su V. Anandu turėjusiu birželio mėn vykti Leono mieste Ispanijoje. Jis pareiškė: „Aš noriu organizatoriams pateikti pamoką, kaip reikia elgtis su pasaulio čempionu“. Jis turėjo galvoje ispanų derybininkų frazę „visiškai nepriimtina“ rašytinėje korespondencijoje dėl mačo sąlygų jo derybininkui. „Aš buvau sukrėstas išgirdęs šiuos žodžius“,- sakė jis.

Po kelių savaičių Kanados renginių organizatorius S. Grimauksas (S. Grimaux) pasiūlė surengti pasaulio čempionato mačą tarp G. Kasparovo ir V. Anando. Jis turėjo prasidėti 1999 m. spalio mėn. Sutikimą žaisti dalyviai turėjo duoti iki 1999 m. balandžio 23 d. Prizinis fondas būtų buvęs 3 milijonai JAV dolerių: du milijonai nugalėtojui ir vienas pralaimėjusiam.

G. Kasparovas iš karto sutiko, bet iki nustatytos datos nebuvo V. Anando sutikimo. 1999 m. birželio 6 d. S. Grimauksas pranešė, kad V. Anandas sutinka žaisti mačą su G. Kasparovu. Prieš tai, V. Anandas atsisakė pasirašyti su FIDE kontraktą žaisti Las Vegase, tam kad tai netrukdytų mačui su G. Kasparovu.

1999 m. rugsėjo 14 d., V. Anando vadybininkas K. Abrahamas pranešė Indijos laikraščiams, kad mačas su G. Kasparovu dėl nepakankamo finansavimo 1999 m. nebus surengtas, nes Silikono slėnio korporacija, kuri turėjo finansuoti mačą, paskutinę minutę pasitraukė, dėl to, kad G. Kasparovas remiamas IBM kompanijos žaidė interneto mačą. S. Grimauksas per mėnesį nespėjo rasti kito rėmėjo, todėl mačas buvo atšauktas. V. Anandas, kuris dėl būsimo mačo praleido Las Vegaso FIDE čempionatą, pareiškė: „Liūdna, kad čempionatas šiais metais neįvyks…“

1999 m. G. Kasparovo vadybininkas V. Ouvensas kritikavo šį K. Abrahamo pranešimą:

„Misteris Abrahamas klysta, teigdamas, kad Silikono slėnio korporacija pasitraukė paskutinę minutę dėl interesų konflikto kilusio dėl G. Kasparovo – Mikrosofto mačo. Tai išsigalvojimas! Potencialus rėmėjas žinojo apie mačą… Mačas su Mikrosoftu jiems nebuvo problema“.

1999 m. spalio 1 d. lemiamą žodį tarė S Grimauksas :

„Deja, po daug mėnesių vykusių derybų su keliomis pagrindinėmis informacinių technologijų korporacijomis, kurios rodė norą remti pasaulio šachmatų čempionatą, nepavyko pasiekti susitarimo…. todėl organizacinis komitetas aptars su mačo dalyviais kaip galimą laiką – 2000 m. pradžią… Šiuo metu vyksta derybos su alternatyviais rėmėjais.“ Taip žlugo ir šis mačas.

Kasparovas pasirenka Kramniką

2000 m. pradžioje čempionas pasiūlė dėl titulo žaisti mačą V. Kramnikui. Šis iš karto, be kalbų, sutiko. Per porą dienų visi dokumentai buvo paruošti.

Pretendentas

Kaip apie galimą ateities pretendentą apie V. Kramniką pradėta kalbėti 1994 m., kai jis greitaisiais šachmatais Intel Didžiojo prizo „Kremliaus taurės“ ketvirtfinalyje nugalėjo G. Kasparovą. Tuo metu 19-metis Botviniko-Kasparovo mokyklos auklėtinis jau buvo tvirtas Rusijos rinktinės narys ir nuolat dalyvaudavo superturnyruose (1994 m. Linareso turnyre nugalėjo G. Kasparovą).

1994 m., nors ir būdamas tarp kandidatų, abejose „atšakose“: FIDE ir PŠA, dideliems žygiams dar nebuvo pasiruošęs: iš abiejų organizacijų rengiamų kandidatų mačų iškrito ketvirtfinaliuose. Bet per sekančius dvejus metus jis pateko į stipriausių pasaulio žaidėjų tarpą. 1996 m. pagal reitingą pavijo G. Kasparovą (2775) Bet iki 1997 m. pabaigos, nei jam, nei bet kuriam kitam, nebuvo galimybių kovoti dėl pasaulio čempiono titulo. Tačiau, kai FIDE nusprendė pasaulio čempionatą rengti, kaip trumpų mačų atkrentamąsias varžybas, jis į 1997 m. Groningeną nevyko – nesiruošė jose dalyvauti.

Po to, kai pralaimėjo A. Širovui atrankos į pretendentus mačą, iš karto visi apie jo pretenzijas į „karūną“ užmiršo. V. Kramnikas toliau sėkmingai dalyvavo turnyruose. Pastoviai laimėdavo turnyrus Dortmunde, 1997 m. Dos Hermane, greitųjų šachmatų turnyre Monake, Frankfurte, taip pat pirmąjį Intel Didyjį prizą. Vladimiras visados buvo viršutinėje turnyrų dalyje, tarp favoritų, tiesa, jam trūko tos didžiulės G. Kasparovo energijos, troškimo visur ir visada nugalėti.

Tam tikra prasme, pasiūlymas žaisti mačą dėl titulo, jam buvo „likimo dovana“. V. Kramnikui teko išgyventi galingą šachmatų visuomenės, kuri manė, kad pralaimėjęs mačą A. Širovui, jis nebeturi moralinės teisės žaisti mačo su G. Kasparovu, spaudimą.

Nežiūrint to, V. Kramnikas buvo pasiryžęs iškovoti pasaulio čempiono vardą ir visas jėgas atidavė pasiruošimui būsimajam mačui.

Čempionas

Prieš mačą su V. Kramniku čempionas buvo pasiekęs patį aukščiausią savo karjeroje reitingą – 2851 ir pastaruosius penkerius metus laimėdavo beveik visus stambius turnyrus. Jis 1996 m. laimėjo Dos Hermane, Las Palmase (21 kategorijos turnyrai), Linarese (1997–2000), 1999 m. – Veik an Zee ir Sarajeve ir 2000 m. Novgorode ir Tilburge.

Prognozės prieš mačą

Prieš mačą G. Kasparovas ne kartą pažymėdavo, kad į pretendentus pasirinko sau nepatogiausią varžovą. V. Kramnikas buvo vos ne vienintelis šachmatininkas, kuris jo „nebijojo“ ir turėjo su juo lygų tarpusavio pergalių rezultatą klasikiniais šachmatais 3 : 3. greitųjų šachmatų turnyruose V. Kramnikas ne kartą sėmingai kovojo su juo ir laimėdavo. Be to, kai Vladimiras padėjo Gariui 1995 m. mače prieš V. Anandą, galėjo stebėti kovos aukštame lygyje metodus ir gerokai studijuoti G. Kasparovo žaidimą. 1998 m. pabaigoje G. Kasparovas ir V. Kramnikas žaibo mačą Maskvoje, kuris baigėsi 12 : 12. Jame pasaulio čempionui teko pasistengti pabaigoje, kad pasivytų išėjusį į priekį varžovą. Jau tame mače V. Kramnikas iš dalies parodė kovos su G. Kasparovu būdus: be sąžinės graužimo iškeisdavo valdoves ir žaisdavo ilgas baigmes, kuriose čempiono fantazijai nebebuvo kur išsiskleisti.

Iš kitos pusės, prieš mačą G. Kasparovas pareiškė, kad yra savo formos viršūnėje. Apie tai liudijo jo rezultatai ir reitingas – laimėjo iš eilės šesis superturnyrus, o 1998 m. laimėjo prieš Izraelio rinktinę (vidutinis reitingas 2600), surinkęs 7 taškus iš 8 galimų.

Moralinė abiejų varžovų būklė buvo skirtinga. Jei V. Kramnikas turėjo tikslą, dėl kurio jis buvo pasiruošęs aukoti bet ką, tai G. Kasparovui mačas buvo eilinis įvykis. 37-mečiui čempionui buvo nusibodę užsiiminėti organizacine veikla, kur vietoj dėkingumo išgirsti tik pretenzijas. Tarp kurių ir tokias, kad penkerius metus negina titulo. Buvo dar ir asmeninių nemalonumų.

Mačas dėl čempiono vardo

Jau 1-oje partijoje V. Kramnikas parodė savo debiutinės strategijos pagrindus žaidžiant ispaniškąją partija juodosiomis figūromis pasirinkti nuobodžią „berlynietišką baigmę“, kurioje juodieji gauna „buką“, užtat be valdovių, truputį blogesnę padėtį. G. Kasparovas baltosiomis nesugebėjo iš pirmo karto joje sudaryti varžovui sunkumų – lygiosios.

Bet jau 2-oje partijoje pretendentas išėjo į priekį, kai paėmė pėstininką, „kurio geriau neimti“ ir išvedė čempioną iš pusiausvyros…. Jis buvo tikras, kad po debiuto įgijo persvarą, bet iš karto savo pagrindiniame variante nepastebėjo puikios juodųjų idėjos. Baigmėje V. Kramniko pozicija buvo tik truputį geresnė, bet G. Kasparovas gynėsi ne geriausiu būdu, be to dar ir prarado figūrą.

3-ioje ir ketvirtoje partijose vaizdas kartojosi: pretendentas juodosiomis lengvai išlaikydavo pusiausvyrą, o čempionas vaikščiojo ant bedugnės krašto. Vladimiras puikiai žaidė partiją, laimėjo figūrą, bet paskutiniu momentu atsitraukė ir Garis sugebėjo išsaugoti pustaškį. Matėsi, kad mačas vyksta su V. Kramniko, kuris žaidžia pilna jėga, persvara.

5-oje partijoje čempionas pakeitė debiutą – 1.c4 ir greitai įgijo didelę persvarą, bet pasirinko netinkamą planą ir turėtoji persvara ištirpo. V. Kramnikas tęsė spaudimą, žaisdamas baltaisiais: 6-oje partijoje prieš ceitnotą suklydo ir turėjo pralaimėti – bet lygiosios. Pretendentas mače išlaiko minimalią persvarą.

7-ojoje partijoje V. Kramnikas tiek nustebino savo debiuto pasirinkimu varžovą, kad šis jau 7-ajame ėjime nustojo kovojęs. Bet 8-ojoje jis privertė pretendentą pajusti su kuo turi reikalų: čempiono puiki naujovė privertė Vladimirą lįsti į aklą gynybą, bet eilinė grubi klaida sugadino paveikslą – lygiosios.

Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	Taškai
Garis Kasparovas	½	0	½	½	½	½	½	½	½	0	½	½	½	½	½	6½ (+0,-2=13)
Vladimiras Kramnikas	½	1	½	½	½	½	½	½	½	1	½	½	½	½	½	8½ (+2,-0,=13)

Devintoje vėl „Berlynas“ ir vėl lygiosios. Bet 10 –oji tapo bene prasčiausia iš visų čempiono mačuose dėl „karūnos“ žaistų partijų: jis juodaisiais, rinkosi ne geriausius tęsinius, o po to, grubiai suklydęs, pateko į beviltišką padėtį. Jau po 21 ėjimo juodieji drąsiai galėjo stabdyti laikrodį. V. Kramnikas padidino savo persvarą iki 6 : 4. Jam iki pergalės mače iš likusių 6 partijų reikėjo surinkti 2½ taško. Bet čia G. Kasparovas „prabudo“…

11 – partijoje jis ilgai kankino varžovą (pretendentas šioje partijoje nežaidė „Berlyno“), tačiau lemiamo pozicijos pagerinimo jam nepavyko surasti. 12-osios partijos viduryje pretendentas sužaidė per daug optimistiškai ir čempionas, elegantiškai nukenksminęs jo iniciatyvą, įgijo rimtų šansų laimėti. Tačiau jo eilinė, vieno ėjimo, klaida iš karto privedė prie lygiųjų – mačo skirtumas nepakito – 5 : 7.

Atrodo, kad po šios partijos G. Kasparovas pasijuto pasmerktas – lygiosios 14 ėjime. Bet V. Kramnikas per anksti atsipalaidavo – jį pradėjo veikti pergalės artumas… Pretendentas nepatikimai žaidė 14-ąją partiją ir po debiuto čempionas įgijo ryškią persvarą. Ieškodamas kontražaidimo jis paaukojo pėstininką ir sukūrė konkrečių grasinimų, bet vistiek juodųjų galimybės laimėti buvo didelės. Bet čempionas suklydo artinantis 40-ajam ėjimui. Dar 20 ėjimų jis nesėkmingai bandė realizuoti atliekamą pėstininką, bet V. Kramnikas atsilaikė – 6-8.

Dabar G. Kasparovui, norint išlaikyti titulą, reikėjo dviejų pergalių likusiose dviejose partijose – 15-ojoje ir 16-oje. Toks iššūkis nežiūrint to, kad iki tol pastoviai išleisdavo šansus, jo negąsdino. Čempionas ėmėsi darbo: pretendentas leido jam įgyti inciatyvą ir, po to, pateko į visai strategiškai beviltišką padėtį… Bet G. Kasparovas, kelintą jau kartą, vienu ėjimu praranda persvarą. Mačas baigėsi: Vladimiras Kramnikas surenka reikalingus pergalei 8½ taškus ir tampa klasikinių šachmatų pasaulio čempionu.

Po mačo

Po Londono V. Kramnikas mačo rezultatus apibendrino taip: „Pagrindinė priežastis buvo paitikėjimo praradimas, matėsi, kad G. Kasparovas jaučiasi nepatogiai, o tai atsitiko dėl to, kad pirmą kartą per savo mačus (išskyrus mačą 1984 m. su A. Karpovu), jis suprato, kad šiuo metu šachmatais žaidžia blogiau… Tai jį labiausiai slėgė. Manau, kad jis nuo to jausmo neišsilaisvino iki mačo pabaigos. Jis nei vienoje mačo partijoje pilnai manęs neapžaidė!“

G. Kasparovas, be kitko, visų pirma matė iš pasaulio vedančiųjų šachmatininkų pusės – „suokalbį“ ir pasiruošusius padėti varžovui vos ne už dyką…. „ Pagrindinė mano pralaimėjimo priežastis buvo blogas pasiruošimas mačui lyginant su iš tikro puikiu (vertu nuostabos) mačo nugalėtojo pasiruošimu, pasakė mačo uždarymo metu G. Kasparovas. – Mano varžovas pasirinko keletą labai puikių strateginių sprendimų ir taip išmušė mane iš tų pozicijų, kuriose aš geriausiai žaidžiu. Mačas iš pat pradžių man susiklostė nepalankiai. Man teko dirbti po 10 val. per dieną, kad pilnai peržiūrėti debiutinį pasiruošimą…“

Nuorodos

• 2000 m. klasikinio pasaulio čempionato mačo Kasparovas – Kramnikas partijos
• Šachmatų čempionai