Borisas Spaskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Borisas Spaskis
Boris Spasski 1984 Saloniki.jpg
Pilnas vardas Borisas Spaskis
Šalis Rusijos vėliava Rusija
Prancūzijos vėliava Prancūzija
Gimė 1937 m. sausio 30 d. (79 metai)
Leningradas
Titulas Didmeistris (1955 m.)
Tarptautinis meistras (1953 m.)
Pasaulio čempionas 19691972
Aukščiausias reitingas = 2690 (1971 sausis)

Borisas Spaskis (rus. Бори́с Васи́льевич Спа́сский; g. 1937 m. sausio 30 d. Leningrade, Rusija) – rusų šachmatininkas, didmeistris (1955 m.), Pasaulio jaunimo čempionas (1955 m.), dešimtasis pasaulio šachmatų čempionas (1969–1972 m.), dukart Sovietų Sąjungos čempionas (1961 ir 1973 m.), septynis kartus (1956, 1965, 1968, 1974, 1977, 1980 ir 1985 m.) dalyvavo Kandidatų į pretendentus turnyruose. Laimėjo daugiau kaip 20 tarptautinių šachmatų turnyrų.[1] Baigė Leningrado universiteto Filologinio fakulteto žurnalistikos specialybę (1959 m.) Daugelio straipsnių apie šachmatų teoriją ir praktiką ir apžvalgų apie šachmatų varžybas autorius. B. Spaskis – vyriausias iš gyvenančių buvusių pasaulio čempionų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vaikystė[taisyti | redaguoti kodą]

Užaugo rusų šeimoje. Spaskio senelis (tėvo tėvas) Vladimiras Aleksandrovičius stačiatikių buvo dvasininkas Kursko gubernijoje. Tėvas Vasilijus Spaskis tarnavo kariuomenėje. Senelė (pagal tėvą) Jekaterina Aleksandrovna Kosminskaja irgi buvo stačiatikių dvasininko duktė. Motina Jekaterina Petrovna Petrova (1905–1995) buvo Pskovo ir Sankt Peterburgo namų savininko Andriejaus Kuprijanovičiaus Kuprijanovo ir valstietės Darjos Ivanovnos Ivanovos iš Pskovo srities Gdovsko valsčiaus Riadnevo kaimo valstiečių nesantuokinė duktė. [2] Petrovos pavardę ir tėvo vardą gavo krikšto metu iš motinos sesers vyro, krikšto tėvo, Petro Vasiljevo.[3] Vyresnysis brolis Georgijus (g. 1934 m.). Jaunesnioji sesuo Iraida (g. 1944 m.), šaškių didmeistrė: Pasaulio šimtalangių šaškių vicečempionė, keturiskart SSSR paprastųjų šaškių čempionė (1965, 1966, 1968 ir 1971 m.).[4]

Borisas Spaskis buvo antrasis vaikas šeimoje. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, 1941 metų liepą Borisas kartu su broliu buvo evakuoti į Kirovo sritį.[5] Broliai atsidūrė vaikų namuose, kur penkiametis Borisas išmoko žaisti šachmatais. 1943 m. tėvai ištrūko iš apsiausto Leningrado ir pasiėmė vaikus į Pamaskvę. Tėvas tarnavo kariuomenėje netoli, kur vadovavo automobilių daliniui[9], tačiau 1944 m. tėvas paliko šeimą.[6] Pasibaigus karui, 1946 m. vasarą šeima grįžo į Leningradą Kartą Borisas centriniame parke užėjo į šachmatų paviljoną, ir iš karto susižavėjo šachmatais. Jis ten pradėjo lankytis kasdien ir būdavo nuo ryto iki vakaro.[7]

Kai paviljoną 1946 m. uždarė, Spaskis įstojo Pionierių rūmų šachmatų būrelį. Pirmuoju treneriu tapo Vladimiras Zakas[[8]], vėliau jį treniravo Aleksandras Tolušas. Visuomenės dėmesį atkreipė, kai 1947 m. simultano metu laimėjo prieš Michailą Botviniką. Būdamas labai gabus Borisas greitai tobulėjo. Būdamas 10 metų, įvykdė I atskyrį, 11 metų tapo kandidatą į sporto meistrus, penkiolikos gavo meistro vardą. 1952 m., būdamas 15-kos ir žaisdamas Rygoje vykusiame Sovietų Sąjungos čempionato pusfinalyje, surinko 50 % galimų taškų. Tais pačiais metais Leningrado čempionate užėmė antrąją vietą. Kartu su šachmatais mėgo ir kitas sporto šakas; lankė lengvosios atletikos treniruotes. Mėgstama šaka – šuoliai į aukštį. Joje moksleivių varžybose buvo pasiekęs tuo laiku neblogą rezultatą – 1,75 m. Be to, gerai plaukiojo. Meilė sportui išliko ir vyresniajame amžiuje, kai pamėgo žaisti lauko tenisą.

Jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

Būdamas šešiolikos, 1953 metais pirmą kartą žaidė užsienyje Bukarešte, kur kartu su Laslu Sabo ir Isaaku Boleslavskiu surinko po 12 taškų iš 19, bet pagal papildomus rodiklius užėmė 4 vietą, o geriausiai pasirodė jo treneris Aleksandras Tolušas, užėmęs 1 vietą. Bukarešte Spaskis nugalėjo Vasilijų Smyslovą, kuris kitais metais kovojo dėl pasaulio čempiono vardo. Už pasiektą rezultatą FIDE jam suteikė tarptautinio meistro (IM) vardą. 1955 m. pirmą kartą žaisdamas Maskvoje, Sovietų XXII čempionate buvo po Gelerio bei Smyslovo ir kartu su Georgu Ilivickiu, Michailu Botviniku ir Tigranu Petrosianu surinko po 11½ taško iš 19.[9] Pagal papildomus rodiklius jam atiteko 5-toji vieta. Šis rezultatas jam leido patekti į tarpzoninį turnyrą, kuris tais pačiais metais vyko Geteborge. Tais pačiais metais Antverpene vykusiame Pasaulio jaunimo šachmatų čempionate pogrupyje surinkęs 6 taškus iš 7 pateko į finalą, kur surinko 8 taškus iš 9, ir tašku aplenkęs Edmarą Mednį, iškovojo pirmąją vietą.[10] Spaskis Geteborge surinko 11 taškų iš 20 užėmė 7-tą vietą ir pateko į 1956 m. Amsterdame vyksiantį Kandidatų į pretendentus turnyrą automatiškai gavo didmeistrio (GM) titulą ir tuo metu buvo jauniausias pasaulyje didmeistris. Amsterdame, kur dalyvavo 10 dalyvių, dviejų ratų turnyre, kartu su keturiais varžovais (Sabo, Geleriu, Bronšteinu ir Petrosianu) surinkęs 9½ taškus iš 18. pasidalino 3-7 vietas, bet pagal papildomus rodiklius Spaskiui atiteko 3 vieta.[11]

XXIII Sovietų finale, vykusiame 1956 m. sausio-vasario mėn. Leningrade, surinkęs 11½ taško iš 19, pirmąją vietą pasidalino su Marku Taimanovu ir Jurijumi Averbachu,[12] bet Taimanovas, po to vykusiame papildomame turnyre, tapo čempionu laimėjęs prieš Spaskį abi partijas.[13] Po to Spaskis, žaisdamas XXIV Sovietų čempionato pusfinalyje, kartu su dar keturiais dalyviais, surinko po 11,5 taško, užėmė trečiąją vietą ir pateko į finalą.[14]

Permainingi rezultatai[taisyti | redaguoti kodą]

XXIV Sovietų čempionate, vykusiame 1957 m. sausio – vasario mėn. Maskvoje, Spaskis surinkęs 13 taškų iš 21, pasidalijo ketvirtą vietą su Tolušu,[15] o Michailas Talis užėmė pirmąją ir pradėjo savo kilimą link pasaulio čempiono vardo 1960 m. Po to Spaskio rezultatai turnyruose smuko: jis nepateko į po to vykusius Tarpzoninius turnyrus (1958 ir 1962 m.), kuriuose dalyvauti būtina, norint išsikovoti teisę žaisti pasaulio čempionate. Ši krizė sutapo su trim sunkiais pirmosios santuokos nutraukimo 1961 m. metais.[7]

Pirmas prarastas pretendentų ciklas[taisyti | redaguoti kodą]

Spaskis prarado galimybę žaisti Portorožo Tarpzoniniame turnyre po to, kai 1958 m. Rygoje vykusiame Sovietų Sąjungos čempionate paskutinio rato, nervingai vykusioje partijoje, pralaimėjo Michailui Taliui.[16] Spaskis ilgą partijos dalį turėjo persvarą, bet žaidžiant atidėtą partiją išleido sunkią pergalę, o po to dar atsisakė ir lygiųjų. Pergalė būtų leidusi patekti į Tarpzoninį turnyrą, o lygiosios būtų užtikrinusios 4-5 vietų dalybas su J. Averbachu ir papildomą mačą tarp jų dėl vietos Portorožo Tarpzoniniame turnyre. 1959 m. Maskvoje vykusiame tarptautiniame turnyre Spaskis surinkęs 7 taškus iš 11 (tiek pat taškų surinko V. Smyslovas ir Bronšteinas) užėmė pirmąją vietą.[17] Tais pačiais metais vykusiame Tbilisyje XXVI-ojo Sovietų čempionato finale, tašku atsilikęs nuo čempionu tapusi Tigrano Petrosiano ir surinkęs vienodai su M. Taliu 12½ taškų iš 19, užėmė antrąją vietą.[18] Netrukus, 1959 m. Rygoje vykusiame turnyre surinkęs 11½ taško iš 13 užėmė pirmąją vietą, puse taško aplenkdamas Vladą Mikėną. [19] XXVII Sovietų čempionate vykusiame Leningrade, kartu su N. Krogiusu surinko po 10 taškų iš 19 ir užėmė 9 vietą. [20] 1960 m. vyko į Argentiną, kur Mar del Plata vykusiame turnyre kartu su R. Fišeriu surinko po 13½ taškų iš 15 ir dviem taškais aplenkęs Bronšteiną užėmė pirmąją vietą.[21]

Antras prarastas pretendentų ciklas[taisyti | redaguoti kodą]

Dar vienas nesėkmingas Spaskiui buvo 1961 m. Maskvoje vykęs Sovietų čempionato finalas, kur jis vėl paskutiniame rate pralaimėjo – šį kartą Leonidui Šteinui, kuris dėka šios pergalės pateko į Tarpzoninį turnyrą, o Spaskis baigė penktas, surinkęs 11 taškų iš 19 ir nepateko į Tarpzoninį.[22] Spaskis nutarė keisti trenerius: vietoj atakuojančio stiliaus trenerio Aleksandro Tolušo pasirinko ramesnį, pozicinio stiliaus – Igorį Bondarevskį.[23] Tai pasiteisino – prasidėjo rezultatų gerėjimas.

Kelyje į pretendentus[taisyti | redaguoti kodą]

Jis 1961 m. Baku XXIX Sovietų čempionate, pustaškiu aplenkęs Levą Polugaevskį, surinkęs 14½ tąško iš 20, laimėjo pirmąjį iš dviejų per karjerą laimėtų čempiono titulų.[24] 1962 m. Havanoje, kur pirmąją vietą užėmė Migelis Najdorfas, Spaskis užėmė antrą vietą surinkęs vienodai taškų (po 16 iš 21) su Polugajevskiu.[25] Tačiau XXX Sovietų čempionate, kuris vyko 1962 m. Jerevane, surinko, kartu su L. Šteinu, po 11½ taško iš 19 ir užėmė šeštąją vietą.[26] 1963 m. XXXI Sovietų čempionatas vyko Leningrade, jame Spaskis vėl pasirodė neblogai, kur kartu su Šteinu ir Ratmiru Cholmovu surinko po 12 taškų ir pasidalijo 1-3 vietomis,[27] tačiau po papildomo turnyro prizininkams išaiškinti, kurį laimėjo L. Šteinas, turėjo tenkintis antrąja vieta, trečioje palikdamas R. Cholmovą.[28] 1964 m. Belgrade, nepralaimėjęs nei vienos partijos, surinko 13 taškų iš 17 aplenkdamas surinkusius po 11½ taško V. Korčnojų ir Borislavą Ivkovą.[29] Šiek tiek nesėkmingai žaidė 1964 m. Sočyje vykusiame tarptautiniame turnyre, kur surinko 9½ taško iš 15 ir užėmė ketvirtąją vietą.[30] 1964 m. Spaskis Maskvoje vykusiame septynių žaidėjų zoniniame turnyre, žaidžiant po dvi partijas, surinko 7 taškus iš 12 pateko į tais pačiais metais Amsterdamo Tarpzoninį turnyrą.[31] Žaisdamas Amsterdamo Tarpzoniniame turnyre surinko 17 taškų iš 23 galimų ir pasidalino 1-4 vietas su Michailu Taliu, V. Smyslovu ir B. Larsenu[32] ir kartus su Borislavu Ivkovu, L. Portišu pateko į sekančiais metais vykusius, naujai įvestus, 1965 m. Kandidatų mačus. Treniruojant Bondarevskiui prasiplėtė Spaskio žaidimo stilius, beveik dingo prasti rezultatai, išaugo kovingumas, pagerėjo psichologinė būsena ir visa tai galų gale padėjo rezultatų gerėjimui.[33]

Pretendentas[taisyti | redaguoti kodą]

Spaskis buvo vertinamas kaip universalus žaidėjas ir jo gebėjimas tai panaudoti žaidžiant su geriausiais didmeistriais leisdavo juos nugalėti. Rygoje 1965 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje, žaisdamas atsargiu poziciniu stiliumi, laimėjo paskutinę partiją 6-4 (+4 −2 =4) ir įveikė Paulių Keresą.[34], [35] Pusfinalio mačą Rygoje su J. Geleriu laimėjo naudodamas matines atakas 5½–2½ (+3 −0 =5). [36], [37] Finaliname mače su Michailu Taliu, kuris vyko 1965 m. Tbilisyje, įvertindamas pasaulio eksčempiono M. Talio taktinį pajėgumą, vengdavo komlikacijų, pereidamas į ramesnes pozicijas. Tai davė vaisių: nors ir pralaimėjęs pirmąją partiją, Spaskis laimėjo mačą rezultatu 7–4 (+4 −1 =6).[38][39]

Besiruošdamas mačui su pasaulio čempionu Spaskis dalyvavo dviejuose turnyruose: III Čigorino memorialo turnyre, kuris vyko Sočyje, buvo pirmas, surinkęs kartu su Volfgangu Uncikeriu po 10½ taško iš 15, [40] ir 1965-66 m. turnyre Heistingse, surinkęs po 7½ taško iš 9 su Volfgangu Ulmaniu buvo antras.[41]

Pirmasis mačas su Petrosianu[taisyti | redaguoti kodą]

Spaskis Maskvoje vykusiame 1966 m. mače dėl pasaulio čempiono vardo T. Petrosianui: laimėjo tris, pralaimėjo keturias ir septyniolika sužaidė lygiosiomis[42], T. Petrosianas mače nuo 7 iki 19 partijos pirmavo. Devynioliktoje partijoje Spaskis buvo išlyginęs rezultatą, tad mačo likimas sprendėsi per paskutines penkias partijas. Tačiau pabaiga Spaskiui buvo nesėkminga: jau kitoje, 20-toje partijoje, T. Petrosianas laimėjo ir vėl išsiveržė į priekį. Dabar B. Spaskiui reikėjo per likusias keturias partijas laimėti dvi partijas ir dvi baigti lygiosiomis. Bet, kai 22-oje partijoje T. Petrosianas dar kartą laimėjo ir dviem taškais išėjo į priekį, paaiškėjo čempionas, nes pasibaigus mačui lygiosiomis - čempionu lieka T.Petrosianas. Tad Spaskis. kad ir, laimėjęs abi likusias partijas, tegalėjo sužaisti mačą lygiosiomis, bet ir to padaryti jam nepasisekė - laimėjęs nieko nebelemenčiąją 23-iąją partiją,[43] 24-ąją Spaskis baigė lygiosiomis.

Po pralaimėjimo Petrosianui[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmas turnyras po mačo, kuriame dalyvavo Spaskis, buvo 1966 m. birželį vykęs IV Čigorino memorialo turnyras, kurį laimėjo Korčnojus 11,5 taško iš 15, o Spaskis, kartu su Anatolijum Leinu surinkęs po 9,5 taško iš 15 užėmė šeštąją vietą.[44] Tačiau buvo pirmas stiprios sudėties Piatigorsko taurės turnyre, kuris vyko 1966 m. liepą Santa Monikoje, žaidžiant su kiekvienu varžovu po dvi partijas. Spaskis surinkęs 11½ taško iš 18 pustaškiu aplenkė antroje vietoje likusį R. Fišerį, pusantro taško B. Larseną ir 2,5 taško T. Petrosianą, kuris, surinkęs 9 taškus iš 18, buvo septintas. Šiame turnyre pirmąjame cikle jis įveikė Robertą Fišerį.[45] Spaskis 1967 m. laimėjo Hoogovense pirmąją vietą surinkęs 11 taškų iš 15.[46] 1967 m. Sočio turnyre, kartu su Krogiusu, Aleksandru Zaicevu, Leonidu Šamkovičiumi ir Vladimiru Simaginu, surinko po 10 taškų iš 15 ir užėmė trečiąją vietą.[47]

Antrasis mačas su Petrosianu[taisyti | redaguoti kodą]

Pralaimėjęs 1966 m. mačą dėl pasaulio čempiono vardo, Spaskis įgijo teisę be atrankos žaisti 1968 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje, kuris vyko Suchumyje. Čia vėl susitiko su Jefimu Geleriu ir laimėjo tokiu pat santykiu (5½–2½, +3 −0 =5), kaip ir 1965 m.[48], [49] Pusfinalyje, kuris vyko Malmėje, susitiko su Bentu Larsenu ir, laimėjęs tris pirmasias partijas, mačą laimėjo santykiu (5½–2½, +4 −1 =3).[50], [51] Finalinį mačą su Korčnojumi žaidė Kijeve, kurį laimėjo (+4 −1 =5).[52], [53] Tai užtikrino jam galimybę dar kartą su Petrosianu žaisti 1969 m. mačą dėl pasaulio čempiono vardo. Prieš turnyrą Palmoje vykusiame turnyre, kur pirmąją vietą užėmė Korčnojus su 14 taškų, Spaskis, kartu su B. Larsenu, surinko po 13 taškų iš 17 ir užėmė trečią vietą – pusantro taško aplenkęs 4-toje vietoje likusį Tigraną Petrosianą.[54] Spaskio trijų mėnesių pasiruošimas Dubnoje, padedant didmeistriams I. Bondarevskiui ir N. Krogiusui, kai buvo detaliai ir giliai išnagrinėtas T. Petrosiano žaidimas ir pasirinkti tinkami debiutai, žaidimo stilius, psichologinis pasiruošimas padėjo 1969 m. Maskvoje laimėti mačą prieš T. Petrosianą santykiu 12½–10½ ir tapti pasaulio čempionu.[55] [56]

Pasaulio čempionas[taisyti | redaguoti kodą]

Turnyrai (1969–1972)[taisyti | redaguoti kodą]

Tapęs pasaulio čempionu užėmė 1969 m. spalio mėn. San Chuane surinko 11½ taško iš 15 ir pusanto taško aplenkęs antroje vietoje likusį Bruno Parmą užėmė pirmąją vietą. [57] Tačiau 1969 m. Palma de Maljorkoje vykusiame turnyre sekėsi kukliau: sužaidęs 14 partijų lygiosiomis surinko 10 taškų iš 17 ir praleidęs dviem taškais į priekį Bentą Larseną, pusantro taško Tigraną Petrosianą, bei pustaškiu atsilikęs nuo Vlastimilo Horto ir Viktoro Korčnojaus, turėjo tenkintis 5-ąją vieta.[58] 1970 m. Spaskis žaidė Šimtmečio mače Belgrade Sovietų komandoje prie pirmos lentos, kur geriausi Sovietų žaidėjai žaidė su geriausiais likusio pasaulio šachmatininkais. Spaskis pirmas tris partijas su Larsenu sužaidė lygiomis (+1 -1 =1), ketvirtojoje partijoje jį pakeitė Šteinas. [59] 1970 m. Amsterdame vykusiame turnyre, surinkęs po lygiai taškų (11½ iš 15) su Polugajevskiu, užėmė pirmąją vietą. [60] 1971 m. Geteborge su 8 taškais – trečias: praleidęs į priekį, pustaškiu daugiau surinkusius, Vlastimilą Hortą ir Ulfą Andersoną. [61] 1971 m. Vankuveryje, kartu su Hansu Ree tapo Kanados atvirojo čempionato nugalėtoju. 1971 m. lapkričio – gruodžio mėn Maskvoje vykusiame Aliochino atminimo turnyre, kurį, surinkęs vienodai (po 11) taškų su Anatolijumi Karpovu, laimėjo Leonidas Šteinas, Spaskis, kartu su Michailu Taliu, surinkęs 9½ taško iš 17, praleidęs į priekį dar Vasilijų Smyslovą, Tigraną Petrosianą ir Vladimirą Tukmakovą, turėjo tenkintis šeštąja vieta.[62]

Pasaulio čempionato mačas su Fišeriu[taisyti | redaguoti kodą]

Spaskis buvo pasaulio čempionu iki 1972 m. pasaulio čempionato mačo su Robertu Fišeriu. Mačas vyko Islandijoje, Reikjavike pačiame Šaltojo karo įkarštyje ir buvo laikomas simboliniu, tuometinių dviejų supervalstybių, politinės konfrontacijos mūšiu. Susidomėjimas maču buvo didžiulis, jis buvo plačiausiai nušviestas šachmatų istorijoje mačas – apie jo eigą pranešinėjo viso pasaulio žiniasklaida. Iš žaistų iki mačo su Spaskiu penkiu partijų Fišeris nebuvo laimėjęs nei vienos, o pralaimėjęs tris. Be to Spaskio treneriu buvo Geleris – 1968 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalio dalyvis, kuris taip pat turėjo teigiamą rezultatą su Fišeriu. Bet Fišeris buvo geroje formoje, kurią jis pademonstravo Kandidatų atrankos mačuose įtikinamai įveikdamas: ketvirtfinalyje – Marką Taimanovą, pusfinalyje – Bentą Larseną ir finale – Tigraną Petrosianą.[63] Fišeris mačą laimėjo nesunkiai 12½ : 8½ (+7 −3 =11), nepaisant to, kad mačo pradžioje Spaskis pirmavo 2-0: pirmą partiją laimėjo, o antroje partijoje Spaskiui buvo įskaityta pergalė be žaidimo, kai Fišeris iškėlė reikalavimą pašalinti televizijos kameras ir žiūrovus iš 7 pirmųjų eilių, o organizatoriams su tuo nesutikus, neatvyko žaisti 2-osios partijos. Iškilus grėsmei, kad mačas gali žlugti, Spaskis pasielgė garbingai nepasinaudojęs proga nutraukus mačą[64] likti čempionu ir sutiko su Fišerio prašymu trečiąją partiją žaisti gretimoje patalpoje be televizijos kamerų ir žiūrovų. Mačą galima padalinti į dvi puses: pirmoje pusėje R. Fišeris ne tik atsilošė dvi partijas bet ir įgijo pranašumą, o antroje pusėje vyko apylygis žaidimas.

Dalyvavimas varžybose praradus pasaulio čempiono vardą[taisyti | redaguoti kodą]

Pretendentų ciklai[taisyti | redaguoti kodą]

1974 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje San Chuane (Puerto Rikas) Spaskis nugalėjo amerikietį Robertą Byrną rezultatu 4½–1½ (+3 −0 =3);[65] bet balandžio mėnesį Leningrade vykusiame pusfinalyje, nežiūrint pergalės pirmoje partijoje, pralaimėjo 4-7 (+1 −4 =6) Anatolijui Karpovui.[66]

1976 m. pretendentų cikle jis turėjo pradėti nuo Manilos tarpzoninio turnyro Jame, surinkęs su V. Ulmanu po 10 taškų, užėmė 10 vietą, kurios nepakako norint dalyvauti Kandidatų mačuose.[67] Tačiau ten jis pateko, kai R. Fišeriui atsisakius žaisti, atsirado laisva vieta, kurią galėjo užimti praėjusio kandidatų ciklo pusfinalininkai T. Petrosianas, arba Spaskis, o kadangi T. Petrosianas buvo jau patekęs, tai laisvoji vieta atiteko B. Spaskiui.

Reikjavike vykusiame 1977/78 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje susitiko su Vlastimilu Hortu. Sužaidus visas 12 partijų, rezultatas buvo lygus 6-6 (+1 −1 =10). Paskirtas papildomas keturių partijų mačas Spaskiui buvo sėkmingas: laimėjęs vieną partiją ir tris baigęs lygiosiomis, bendru rezultatu 8½–7½ pateko į pusfinalį.[68] Pusfinalio 16 partijų mačą, kuris vyko 1977 m. rugpiūčio mėn. Ženevoje, prieš Lajošą Portišą Spaskis laimėjo rezultatu 8½–6½ (+4 −2 =9). ir pateko į finalą[69] Finalinis mačas iš 18 partijų su Korčnojumi, vykęs 1977 m. lapkričio mėn Belgrade susiklostė permainingai, bet nesėkmingai Spaskiui: po dešimties partijų pirmavo V. Korčnojus 7½–2½, tačiau po to B. Spaskis, laimėjęs 4 partijas iš eilės, atsiliko tik tašku, tačiau pabaiga vėl priklausė Korčnojui, kuris laimėjęs paskutines dvi partijas, ir mačą rezultatu 10½–7½.(+7 −4 =7), tapo pretendentu žaisti mačą su pasaulio čempionu Karpovu.[70].

Kaip pralaimėjęs ankstesniojo ciklo finalininkas, Spaskis pateko į Meksike vykusį 1980/81 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalį, kur vėl susitiko su Portišu. Po 14-kos partijų rezultatas buvo 7-7, bet į pusfinalį, kaip laimėjęs daugiau partijų juodaisiais, pateko Portišas.[71]

1982 m., žaisdamas Tolukos Tarpzoniniame turnyre, surinko 8 taškus iš 13 ir, pustaškiu atsilikęs nuo Lajošo Portišo ir Eugenijaus Torre užėmė trečiąją vietą, bet to nepakako patekti į Kandidatų mačus.[72]

Kitame cikle, 1985 m. kandidatų turnyro organizatorių pakviestas, žaidė turnyre, bet nesėkmingai, nes surinkęs 8 taškus iš 15 užėmė 7-ją vietą: pritrūko pustaškio tam, kad toliau galėtų kovoti dėl patekimo į kandidatų mačus. Tai buvo paskutinis Spaskio varžymasis Kandidatų mačuose.[73]

Turnyrai (1973–1992)[taisyti | redaguoti kodą]

Spaskis pralaimėjęs pasaulio šachmatų čempionatą toliau aktyviai dalyvavo varžybose. 1973 m. Taline vykusiame turnyre, Spaskis, atsilikęs trim taškais nuo M. Talio, kartu su Levu Polugajevskiu, Juriju Balašovu Pauliu Keresu ir Deividu Bronšteinu, surinko 9 taškus iš 15 ir užėmė penktą vietą.[74] Tais pačiais metais Dortmunde kartu su Ulfu Andersonu ir Hansu-Joachimu Hechtu surinko po 9½ taško iš 15 (+5 −1 =9) ir užėmė pirmąją vietą.[75] Tais pačiais metais kasmetiniame IBM turnyre Amsterdame, kurį su 10 taškų laimėjo Tigranas Petrosianas, Spaskis surinko 9 taškus ir, praleidęs į priekį Planinecą ir Kavaleką, užėmė ketvirtąją vietą.[76] 1973 m. rugsėjo mėn. Sočyje vykusiame Čigorino atminimo turnyre surinko 10 taškų iš 15 ir, tašku atsilikęs nuo Talio, užėmė antrąją vietą.[77] Sėkmė lydėjo 1973 m. per 41-ąjį SSSR čempionatą, kuriame dalyvavo visi stipriausieji to meto Sovietų žaidėjai, kai aplenkęs tašku antroje vietoje likusį Anatolijų Karpovą, trečioje – Viktorą Korčnojų, bei ketvirtoje – Tigraną Petrosianą, o taip pat, Levą Polugajevskį ir Genadijų Kuzminą surinko 11½ taško iš 17 ir užėmė pirmąją vietą.[78] 1974 m. turnyruose žaidė tik Solingene, kur kartu su Bojanu Kurajica surinko po 8½ taško iš 14 (+4 −1 =9), užėmė trečiąją vietą, praleidęs į pirmas dvi Liubomirą Kavaleką ir Levą Polugajevskį, kurie surinko po 10 taškų.[79] 1975 m. dalyvavo dviejuose turnyruose. Vienas jų: Taline tašku atsiliko nuo Pauliaus Kereso, ir surinkęs su Fridriku Olafsonu po 9½ taško iš 15 (+5 −1 =9), užėmė antrąją vietą. [80] Antras: spalio – lapkričio mėn. Maskvoje vykęs Aliochino atminimo turnyras, kur Spaskis su 10 taškų iš 15 (+6 −1 =8), atsiliko nuo Gelerio pustaškiu ir finišavo antras.[81]

1977 m. Amsterdame su Olandijos didmeistriu Janu Timanu žaidė 6 partijų parodomąjį mačą, kurį laimėjo 4-2 (+2 −0 =4).[82] Dar 1977 m. sužaidė du parodomuosius mačus: Zolingene su Robertu Hiubneriu, kurį laimėjo 3½–2½, [83] ir taip pat Zolingene kitame parodomajame mače nugalėjo Lubomirą Kavaleką 4-2.[84] 1978 m. Bugojno, kur dalyvavo Timanas, Larsenas, Hiubneris, Portišas, kartu su Karpovu surinko po 10 taškų (+6 -1 =8) ir užėmė antrą vietą. [85] 1978 m. užėmė pirmą vietą Montilla-Moriles turnyre surinkęs 6½ taško iš 9.[86] 1979 m. Miunchene kartu su Balašovu, Hiubneriu ir Andersonu surinko po 8½ iš 13 ir užėmė pirmą vietą.[87] 1980 m. Badene kartu su Aleksandru Beliavskiu surinko po 10½ iš 15 ir užėmė pirmą vietą.[88] 1982 m. laimėjo atrankos grupę Hamburge surinkęs 5½ iš 6, bet po to pralaimėjo atkrintamasias varžybas Karpovui. To laikotarpio bene geriausias rezultatas pirmoji vietą 1983 m. Linarese, kur surinkęs 6½ iš 10 užėmė pirmą vietą ir aplenkė pasidalinusius antrąją ir trečiąją vietas Anatolijų Karpovą ir Ulfą Andersoną. 1984 m.[89] Londone Lloydo Banko atvirajame turnyre kartu su Džonu Nanu ir Murėj Chandler surinko po 7 taškus iš 9 ir užėmė pirmąją vietą.[90] 1985 m. Briuselyje buvo antras po Korčnojaus surinkęs 10½ taško iš 13. 1986 m. Regio Emilia turnyre su 6 taškais iš 11 pasidalino 2-5 vietas.[91] 1986-tųjų vidury Spaskis buvo tarp 10 geriausius reitingus turinčių šachmatininkų.

Vėlyvojo laikotarpio rezultatai[taisyti | redaguoti kodą]

Tačiau Spaskio pasirodymai Pasaulio Taurės turnyruose rodė, kad elitiniuose turnyruose jis begali užimti vietas tik turnyrinės lentelės viduryje. 1988 m. Belforte, kuriame nugalėjo Garis Kasparovas, surinko 8 taškus iš 15 ir pasidalino 4-7 vietas. Tais pačiais metais Reikjavike, kur vėl nugalėjo Kasparovas, surinko 7 taškus iš 17 ir pasidalijo 15-16 vietas. 1989 m. Barselonoje , Kur 1-2 vietas pasidalino Garis Kasparovas su Liubomiru Ljubojevičiu, Spaskis surinko 7½ taško iš 16 ir pasidalino 8-12 vietas. Spaskis dalyvavo 1990 m. Angerse vykusiame Prancūzijos čempionate ir buvo ketvirtas su 10½ taško iš 15, o nugalėjo Marc Santo Moran. 1991 m. Salamankoje vykusiame turnyre, surinkęs 7½ taško iš 11, buvo antras po Jevgenijaus Vladimirovo. 1991 m. vykusiame Prancūzijos čempionate surinko 9½ taško iš 15 ir pasidalijo 4-5 vietas.[91]

XX amžiaus revanšo mačas su Fišeriu[taisyti | redaguoti kodą]

Tam, kad surengtų „XX amžiaus revanšo mačą“ prieš Spaskį, po dvidešimties metų pertraukos vėl pasirodė Robertas Fišeris. Mačas, kuris buvo traktuojamas kaip Spaskio 1972 m. revanšo mačas, buvo surengtas Juodkalnijoje ir Belgrade. 1992 m. Spaskis pasaulio Elo reitingų lentelėje tebuvo 106 vietoje, o dėl nedalyvavimo varžybose, R. Fišerio iš vis nebuvo reitingų sąraše. Šis mačas Spaskiui buvo paskutinis rimtas išbandymas. Spaskis pralaimėjo šį mačą 12½ : 17½ (+5 −10 =15).[91]

Tarptautinės komandinės varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Spaskis du kartus žaidė už SSSR Europos komandinių šachmatų čempionatuose, kur iškovojo keturis aukso medalius. Dalyvaudamas juose surinko 8½ taško iš 12 (+5 −0 =7), tai sudaro 70.83 % galimų taškų. Detalesni rezultatai:

  • Viena 1957, 5 lenta, 3½ iš 5 (+2 −0 =3), komandinis auksas, lentos auksas;
  • Batas, Somersetas 1973, 1 lenta, 5 iš 7 (+3 −0 =4), komandinis auksas, lentos auksas;.[92]

Spaskis septynis kartus žaidė už SSSR komandą šachmatų olimpiadose, kur laimėjo tryliką medalių, surinko 69 taškus iš 94 (+45 −1 =48), kas sudaro 73.40 % galimų taškų. Detalesni rezultatai:

  • Varna 1962, 3 lenta, 11/14 (+8 −0 =6), komandinis auksas, lentos auksas;
  • Tel Avivas 1964, 2-tas atsarginis, 10½/13 (+8 −0 =5), komandinis auksas, lentos bronza;
  • Havana 1966, 2 lenta, 10 iš 15, komandinis auksas.
  • Luganas 1968, 2 lenta, 10 iš 14, komandinis auksas, lentos bronza;
  • Zygenas 1970, 1 lenta,, 9½ iš 12, komandinis auksas, lentos auksas;
  • Nica 1974, 3 lenta, 11 iš 15, komandinis auksas lentos auksas;

Spaskis 1976 m. išvyko gyventi pas trečiąją žmoną į Prancūziją. 1978 m. įgijo Prancūzijos pilietybę ir tris kartus prie pirmos lentos šachmatų olimpiadose atstovavo Prancūzijos komandą.[91]

1984 m. žaisdamas už Prancūzijos komandą Salonikuose surinko 8 taškus iš 14 (+2 −0 =12).[93]

1986 m. Dubajuje jis surinko 9 iš 14 (+4 −0 =10).[94]

Ir paskutinį kartą žaidė 1988 m. Salonikuose, kur surinko 7½ iš 13 (+3 −1 =9).[95]

Taip pat už Prancūziją žaidė prie pirmos lentos pirmajame pasaulio šachmatų komandiniame čempionate, kur surinko 5½ iš 9 (+3 −1 =5).[96]

Asmeninis gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šeimyninis gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Spaskis buvo tris kartus susituokęs. Kiekvienoje santuokoje jis turi po vaiką. [r Pirmoji žmona (1959–1961) Nadežda Latinceva: duktė Tatjana (gim. 1960 m.)[97]. Antroji žmona (1967-?} Larisa Solovjova: sūnus Vasilijus Solovjovas (gim. 1967 m.) Trečioji žmona (1976 –) Marina Ščerbačiova: sūnus Boris-Aleksandr-Žorž Spassky (gim. 1980 m.)[98]

Sveikata[taisyti | redaguoti kodą]

2006 m. spalio mėn, būdamas San Franciske, kur skaitė šachmatų paskaitas, Spaskis patyrė vidutinio sunkumo insultą.[99] Keletą dienų pabuvęs ligoninėje, greitai pasveiko ir išvengė rimtų komplikacijų. Vėliau, prieš jo 70-metį, Spaskiui buvo atlikta galvos smegenų kraujagyslių operacija.[100] 2007 m. balandžio mėn sužaidė lygiosiomis greitųjų šachmatų mačą iš 6 partijų su Vengrijos didmeistriu Lajošu Portišu. 2010 m. rusėjo 18 d. Maskvoje jis patyrė rimtą insultą, kurio metu jam buvo paralyžiuota kairė kūno pusė. Sunkioje būklėje buvo gydomas reanimacijoje,[101] po to specialioje Burdenkos neirochirurgijos klinikoje. Po dešimties dienų padėtis stabilizavosi. Dar po kelių savaičių sūnus Borisas išvežė jį į Paryžių, kur Bišo ligoninėje toliau vyko reabilitacija. Stacionarus gydymas truko 5 mėnesius. Palaipsniui Spaskio būklė gerėjo – jis pradėjo pats vaikščioti, o po sanatorijos grįžo į namus Paryžiaus priemiestyje Medone. Čia jį taip pat prižiūrėjo gydytojai 2012 m. rugpjūčio 16 d. dėl prieštaringai aiškinamų priežasčių atvyko į Rusiją.[102] [103][104] Dėl hipertoninės ligos gulė į Maskvos ligoninę. Po gydymo ligoninėje Spaskis teigė, kad į Rusiją atvyko savo noru, nes Prancūzijoje buvo patekęs į izoliuotas namų sąlygas, ir buvo nutrūkę kontaktai su išoriniu šachmatų pasauliu.[105]

Šachmatų kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimo stilius[taisyti | redaguoti kodą]

Spaskis buvo universalus žaidėjas. Niekada nebūdamas geras debiutų žinovas, lyginant su tokiais amžininkais kaip J. Geleris ar R. Fišeris, bet turėdamas lakią vaizduotę, giliai suplanuotu žaidimu lenkė kitus vidurio žaidime. Spaskis naudojo platų debiutų repertuarą į kurį be Ispaniškosios partijos įėjo ir Karaliaus gambitas, kuris žinomas, kaip agresyvus ir rizikingas debiutas ir kurį retai naudoja aukšto lygio šachmatininkai. Spaskis niekada pirmu ėjimu nežaidė 1.Žf3. Jis buvo pirmas iš didžiųjų šachmatininkų, kurie vienodai gerai žaisdavo 1.e4 ir 1.d4. Spaskis savo laiku buvo bene vienintelis tarp aukščiausiojo lygio žaidėjų reguliariai žaisdavęs gambitus. Jis juos žaidė visą gyvenimą ir su pačio aukščiausio lygio žaidėjais. Daugelį valdovės gambito pozicijų jis sugebėdavo suvesti į „savas“ su judriu centru, greitu figūrų išvystymu ir susilpninta varžovo karaliaus padėtimi. Per 30 metų žaisdamas gambitus nepralaimėjo nei vienos partijos, o nugalėjo J. Averbachą, D. Bronšteiną, R. Fišerį. Susidarančios pozicijos su stipriu judriu centru, aktyvus figūrų žaidimas, perspektyva atakuoti karalių – tai jo gimtoji stichija. Ir jeigu nesigaudavo tiesioginė karaliaus ataka ir tekdavo tenkintis pozicine persvara, jis subtiliai manevruodamas figūromis, išnaudodamas varžovo pozicijos silpnybes, gebėdamas pastebėti partijoje kritinį momentą, pasiekdavo pergalę. Tačiau neretai po debiuto jo padėtys nebuvo geros ir varžovai versdavo jį spręsti sunkius uždavinius, kaip tai atsitiko partijoje su Fišeriu 1960 m. Bet Spaskis ramiai jausdavosi sudėtingose situacijose ir tai padėdavo jam įveikti varžovus.

Vidurio žaidime Spaskis visų pirma mėgo stiprų ir judrų pėstininkų centrą, gerą figūrų išvystymą ir puikiai atakuodavo karalių. Jis viską darydavo vienodai gerai su pabrėžtinu abejingumu: ataka – tai ataka, pabaiga – tai pabaiga. Pagal šachmatų stilių jis artimesnis A. Aliochinui, ar M. Taliui, negu M. Botvinikui, Smyslovui, ar Petrosianui. Tai ir paiškina, kodėl geriausiais jo metais, jam neblogai sekdavosi žaisti su M. Taliu, Korčnojumi, nes jų žaidimas, o ypatingai Talio, jam buvo, kaip atversta knyga. Spaskį mažiau jaudino objektyvus pozicijos vertinimas už būsimos kovos charakterį. Jei tos kovos charakteris jį tenkino, jausdavosi, kaip žuvis vandenyje ir paprastai apžaisdavo varžovą.[106]

Nežiūrint visų privalumų Spaskis turėjo ir trūkumų, jis per mažai skyrė dėmesio „smulkmenoms“, tiksliai ėjimų eilei, kas turėjo įtakos jo kai kuriems rezultatams.

Indėlis į debiutų teoriją[taisyti | redaguoti kodą]

Jo indėlis į debiutų teoriją yra Maršalo atakos 1.e4 e5 2.Žf3 Žc6 3.Rb5 a6 4.Ra4 Žf6 5.0-0 Re7 6.Be1 b5 7.Rb3 0-0 8.c3 d5) Ispaniškojoje partijoje atgaivinimas, Leningrado varianto (1.d4 Žf6 2.c4 e6 3.Žc3 Rb4 4.Rg5) Nimcovičiaus gynyboje vystymas, Spaskio variantas juodiesiems Nimcovičiaus ginyboje, Siciliškosios ginybos uždaras variantas (1.e4 c5 2.Nc3). Retas Karaliaus indiškosios (Barcos sistema) atakos variantas 1.Nf3 Nf6 2.g3 b5!?.

Vertinimai[taisyti | redaguoti kodą]

R. Fišeris priskyrė Spaskį prie „dešimties didžiausių šachmatininkų pasaulio šachmatų istorijoje“. Jis pažymėjo „dinamišką, nepakartojamą žaidimo stilių ir superaštrius debiutus“. Ir dar R. Fišerio pastebėjimas: „Spaskis aukoja ramiai… Sėdi prie lentos vienodu veidu, nežiūrint to, ar jį matuoja, ar jis matuoja. Jis gali ir pražiūrėti figūrą, bet jūs niekada iš veido nesuprasite, ar tai apsižiūrėjimas, ar fantastiškai gili auka“.

Kramnikas: „Spaskis yra pirmas iš tikro universalus žaidėjas. Jis turi skirtingų šachmatininkų savybių: vertina tempus panašiai, kaip A.Aliochinas, labai geras strategas. Galbūt pilnai nenušlifavęs taktikos arsenalo ir dėl to kartais truputi apsirinkantis, bet galvoju, kad Spaskis kiekvienoje partijoje išlieja daug energijos, todėl jo šachmatų partijos atspindi jo charakterį. Partijas malonu žiūrėti: jis žaidžia visoje lentoje, geba daryti viską: užimti erdvę, kur reikia paspausti…“[107]

M. Botvinikas, Spaskiui laimėjus pasaulio čempiono titulą: „ …pasaulio čempionu tapo stipriausias praktikas, būtent praktikas – šachmatininkas be iliuzijų, koks savo laiku buvo E. Laskeris. Jis šachmatuose supranta viską vienodai gerai…. todėl Petrosianui buvo beveik neįmanoma išlaikyti titulą“[36].

Kasparovas: “Bet kai tik atsirasdavo bent mažiausia galimybė laimėti, jis savo įgimtu gebėjimu orientuotis sudėtingiausiose nestandartinėse, pripildytose kombinacinių galimybių padėtyse tai pasiekdavo“[106].

Sporto pozicijos
Prieš tai:
Tigranas Petrosianas
Pasaulio šachmatų čempionas
19691972
Po to:
Robertas Fišeris

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. СПАССКИЙ Борис Васильевич // Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 376–377. – 100 000 экз. – ISBN 5-85270-005-3
  2. http://pln-pskov.ru/news/58579.html. Retrieved 2012.10.12.
  3. http://baza.vgdru.com/post/1/24722/p78832.htm
  4. http://museum.sverdlovka.net/index.php/lifepeople/9-kategorylifepeople/21-champsister.html
  5. Зангалис К. 10-й чемпион мира Борис Спасский: А дебюты я знал паршиво… // «Советский спорт», 30.01.2012, №13-M(18621)
  6. А. САМОЙЛОВ.http://sport-weekend.com/SHahmaty/2012-02-01-23-07-23-2654.html
  7. 7,0 7,1 Spaskio intervju: http://www.sovsport.ru/gazeta/article-item/505904
  8. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦKНБ, 2000. – Т. 1. – 405 с. – ISBN 5-93260-006-3
  9. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch22_1955/25191
  10. http://www.365chess.com/tournaments/Wch_U20_final-A_1955/25199
  11. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_Tournament_1956/25235
  12. http://www.365chess.com/tournaments/urs-ch23_1956/25288
  13. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch23_playoff-1pl_1956/25279
  14. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch_sf_1956/25277
  15. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch24_1957/25371
  16. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch25_1958/25434
  17. http://www.365chess.com/tournaments/Alekhine_mem_1959/25463
  18. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch26_1959/25511
  19. http://www.365chess.com/tournaments/Riga_1959/25531
  20. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch27_1960/25587
  21. http://www.365chess.com/tournaments/Mar_del_Plata_1960/25598
  22. http://www.chessgames.com/perl/chesscollection?cid=1016555
  23. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. Т. 1. P. 76-77.
  24. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch29_1961/25710
  25. http://www.365chess.com/tournaments/Capablanca_mem_1962/25729
  26. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch30_1962/25809
  27. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch31_1963/25940
  28. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch31_playoff-1pl_1964/26031
  29. http://www.365chess.com/tournaments/Belgrade_1964/25953
  30. http://www.365chess.com/tournaments/Chigorin_mem_1964/25964
  31. http://www.365chess.com/tournaments/Moscow_zt_1964/26004
  32. http://www.365chess.com/tournaments/Amsterdam_Interzonal_1964/26079
  33. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 168-170
  34. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 172-175.
  35. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_qf3_1965/26131
  36. 36,0 36,1 Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. – 405 с. – ISBN 5-93260-006-3
  37. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_sf2_1965/26133
  38. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. Т. 1. P.175-177
  39. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_final_1965/26218
  40. http://www.365chess.com/tournaments/Chigorin_mem_1965/26137
  41. http://www.365chess.com/tournaments/Hastings_6566_1965/26220
  42. http://www.365chess.com/tournaments/World_Championship_26th_1966/26313
  43. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 239-282.
  44. http://www.365chess.com/tournaments/Sochi_Chigorin_mem_04th_1966/26318
  45. http://www.365chess.com/tournaments/Piatigorsky-Cup_2nd_1966/26329
  46. http://www.365chess.com/tournaments/Hoogovens_1967/26410
  47. http://www.365chess.com/tournaments/Sochi_1967/26450
  48. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 292-293
  49. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_qf4_1968/26540
  50. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 293-295
  51. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_sf2_1968/26541
  52. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 296-298.
  53. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_final_1968/26641
  54. http://www.365chess.com/tournaments/Palma_de_Mallorca_1968/26648
  55. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. — М.: ЦКНБ, 2000. — Т. 1. P. 339-405
  56. http://www.365chess.com/tournaments/World_Championship_27th_1969/26812
  57. http://www.365chess.com/tournaments/San_Juan_1969/26835
  58. http://www.365chess.com/tournaments/Palma_de_Mallorca_1969/26739
  59. http://www.chessgames.com/perl/chesscollection?cid=1003868
  60. http://www.365chess.com/tournaments/IBM_1970/22994
  61. http://www.365chess.com/tournaments/Gothenburg_1971/23154
  62. http://www.365chess.com/tournaments/Alekhine_mem_1971/23191
  63. https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1971-candidates-matches
  64. https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1972-world-championship-spassky---fischer
  65. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_qf3_1974/23624
  66. https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1974-candidates-matches
  67. https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1976-interzonal-tournaments
  68. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_qf4_1977/24185
  69. http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_sf2_1977/24315
  70. https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1977-candidates-matches
  71. https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1980-candidates-matches
  72. https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1982-interzonal-tournaments
  73. https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1985-candidates-tournament
  74. http://www.365chess.com/tournaments/Tallinn_1973/23541
  75. http://www.365chess.com/tournaments/FRG-ch_int_1973/23429
  76. http://www.365chess.com/tournaments/IBM_1973/23437
  77. http://www.365chess.com/tournaments/Chigorin_mem_1973/23582
  78. http://www.365chess.com/tournaments/URS-ch41_1973/23585
  79. http://www.365chess.com/tournaments/Solingen_1974/23730
  80. http://www.365chess.com/tournaments/Tallinn_1975/23915
  81. http://www.365chess.com/tournaments/Moscow_1975/23984
  82. http://www.365chess.com/tournaments/Amsterdam_m_1977/24166
  83. http://www.365chess.com/tournaments/Solingen_m1_1977/24268
  84. http://www.365chess.com/tournaments/Solingen_m2_1977/24269
  85. http://www.365chess.com/tournaments/Bugojno_1978/24473
  86. http://www.365chess.com/tournaments/Montilla_1978/24525
  87. http://www.365chess.com/tournaments/FRG-ch_int_1979/24690
  88. http://www.365chess.com/tournaments/Baden_1980/21703
  89. http://www.kingpinchess.net/?p=16
  90. http://www.365chess.com/tournaments/Lloyds_Bank_op_1984/22814
  91. 91,0 91,1 91,2 91,3 Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 2. – 316 с. – ISBN 5-93260-007-1
  92. 92,0 92,1 http://www.olimpbase.org/
  93. http://www.olimpbase.org/1984/1984id01.html
  94. http://www.olimpbase.org/1986/1986id01.html
  95. http://www.olimpbase.org/1988/1988id01.html
  96. http://www.olimpbase.org/1985t/1985id01.html
  97. http://baza.vgdru.com/post/1/30934/p232109.htm
  98. http://www.ria.ru/other_sport/20120130/552417067.html
  99. http://www.chessbase.com/newsdetail.asp?newsid=3412
  100. http://fakty.ua/34425-desyatyj-chempion-mira-po-shahmatam-boris-spasskij-quot-na-dengi-zarabotannye-za-match-s-fisherom-ya-kupil-svoim-rodnym-i-druzyam-vosem-kvartir-quot
  101. http://lifenews.ru/news/38119
  102. http://www.newsru.com/russia/27sep2012/spassky.html
  103. http://www.chessbase.com/newsdetail.asp?newsid=8417
  104. http://www.sovsport.ru/gazeta/article-item/546730
  105. http://www.kp.ru/daily/25933/2882012/
  106. 106,0 106,1 Каспаров, Г. К. Мои великие предшественники. – М.: РИПОЛ Классик, 2004. – Т. 3. – 381 с. – ISBN 5-7905-2979-8
  107. Barsky, Vladimir (15 May 2005). „Kramnik – Interviews“. Kramnik.com. http://www.kramnik.com/eng/interviews/getinterview.aspx?id=61. Retrieved 16 October 2012.