Greitieji šachmatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
2008 m. greitųjų šachmatų turnyras Bilbao.

Greitieji šachmatai – labai greitas šachmatų žaidimas, apribotas laiko. Pagal kiekvienam žaidėjui galvojimui skirto laiko trukmę skirstomi: į greituosius, žaibo ir kulkos šachmatus.

FIDE greitųjų šachmatų taisyklėse kiekvienam žaidėjui partijai skiriamo laiko ir po kiekvieno ėjimo pridedamo laiko, padauginto iš 60, bendra suma turi neviršyti 60 min. bet būti didesnė už 10 min. Žaibo partijose kiekvienam žaidėjui ši suma - nuo 3 min. iki 10 min. Kulkos partijose laiko skiriama ne daugiau kaip 3 min.

Vyksta miestų, šalių, žemynų ir pasaulio atvirieji bei moterų čempionatai. Beto, greitųjų ir žaibo partijos naudojamos standartinio laiko kontrolės šachmatų turnyruose, kaip papildoma priemonė, dalyvių užimtos vietos patikslinimui.

Taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimas vyksta pagal šachmatų taisykles, tačiau yra specifinių teisėjavimo pakeitimų:

  • nors leidžiama, žaidėjams nereikia užrašinėti ėjimų;
  • kai vienas arbitras prižiūri tris partijas, varžybos vyksta pagal šachmatų turnyrų taisykles;
  • kai teisėjų tiek nėra, galioja sekančios taisyklės.

Jei nuo pradinės padėties abu žaidėjai atliko po 10 ėjimų:

  • nebegalima keisti laikrodžio nustatymo (nebent to reiktų kad nebūtų sutrikdytas varžybų tvarkaraštis)
  • negali būti pretenzijų dėl netinkamos pradinės figūrų padėties ant šachmatų lentos ar jos orientacijos. Iš to seka, kad jei karalius prieš žaidimo pradžią stovėjo ne jam skirtame laukelyje, rokiruotė negalima.
  • kai arbitras pastebi nelegalų veiksmą, jis turi perspėti. Jei arbitras nesikiša, žaidėjas turi teisę kreiptis į jį, jei oponentas, perspėtas dėl negalimo ėjimo, nedaro kito. Jei žaidėjas nesikreipia, o teisėjas nesikiša, neteisėtas ėjimas galioja ir partija tęsiasi. Ieškovui atlikus ėjimą, neteisėtas ėjimas nebegali būti ištaisytas, nebent žaidėjai patys susitartų.

Jei arbitras pastebi, kad abu karaliai yra šachuojami, ar pėstininkas yra pasiekęs priešpaskutinę horizontalę, jis turi palaukti, kol bus užbaigtas ėjimas. Jei neteisėta pozicija išlieka, teisėjas turi paskelbti susitikimą pasibaigus lygiosiomis.

Teisėjas praneša apie vėliavėlės kritimą, jei pastebi.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl iki XIX a. pabaigos greitieji šachmatai retai buvo žaidžiami, susijusi su laiko matavimu. Pirmieji šachmatų laikrodžiai, gaminti XIX a. devintajame dešimtmetyje, dar nebuvo pakankamai tvirti, kad atlaikytų žaidėjų, patekusių į ceitnotą, laikrodžio trankymą.

Apie žaibo šachmatų turnyrą 1897 m. spalio 17 d. britų laikraščio Lloyd's Weekly Newspaper rašė: " Vakar Londono Sičio klube vyko šachmatų turnyras kuriame 10 ėjimų reikėjo atlikti per 5 minutes Dalyvavo 32 žaidėjai."

1904 m. Heistingse buvo surengtas žaibo turnyras, kuriame dalyvavo 73 žaidėjai. Šachmatų klubo sekretorius Herbertas Dobelas, stovėdamas ant kėdės, kas 10 sek. skambindavo varpeliu žaidėjams, kad laikas daryti ėjimą. Vėliau, kad laikas daryti ėjimą, signalizuodavo specialiai sukonstruotas laikrodis.

1914 m. lapkričio 14 d. Londono laikraštyje Globe buvo pranešama apie kitokią greitųjų šachmatų su laikrodžiais žaidimo formą: "Daugybė žmonių žaidžia šachmatais su laikrodžiu ir tas kuris atsilieka penkiomis minutėmis nuo varžovo, pralaimi partiją….."

Greitųjų varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tik 1987 m. FIDE savo suvažiavime Sevilijoje nusprendė, sukurti naują oficialų aktyvių šachmatų pasaulio čempiono titulą, kiekvienam žaidėjui, skiriant galvojimui po 30 min. iki partijos pabaigos.

Pirmasis aktyviųjų šachmatų čempionatas įvyko 1988 m. Masatlane (Meksika). Jį laimėjo A. Karpovas. Po poros metų, G. Kasparovo iniciatyva, FIDE pakeitė laiko kontrolę į 25 min. o pavadinimą į greituosius šachmatus.

1992 m. Budapešte. vyko pirmasis „Žaibo“ ir „Greitųjų“ pasaulio čempionatai moterims. Aplenkusi savo seseris: Juditą ir Sofiją, abu titulus iškovojo – Siuzana Polgar.

2003 m. FIDE atgaivino idėją rengti pasaulio greitųjų šachmatų čempionatą. Turnyras vyko spalio 24-30 d pietų Prancūzijos Cap d'Agde mieste. Dalyvavo 16 žaidėjų. Partijai buvo skirta 25 min. + 10 sek. Iš dviejų ratų sistemos turnyrų į atkrentamųjų ketvirtfinalį pateko po 4 žaidėjus. [2] Finale Višvanatanas Anandas įveikė Vladimirą Kramniką 1,5-0,5.[3]

Žaibo šachmatų varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis elitinių žaidėjų tarptautinis šachmatų turnyras įvyko Herceg Novyje 1970 m. balandžio 8 d.

Dvylikos žaidėjų turnyre dalyvavo trys buvę pasaulio čempionai: Michailas Talis, Tigranas Petrosianas ir Vasilijus Smyslovas. Dalyviai ratų sistema žaidė po dvi partijas. Nugalėjo Robertas Fišeris, pelnęs 19 taškų, Michailas Talis (14,5), liko antras. Nors FIDE to nepripažino, manoma, kad tai galėjo būti pirmasis pasaulio žaibo čempionatas.[4]

2006 m rugsėjo m. Rišon Lezione (Izraelis), buvo atgaivintas pasaulio žaibo čempionatas. Ratų sistema žaistame 16 dalyvių turnyre Aleksandras Griščiukas ir Piotras Svidleris surinko po 10,5 taškų ir dėl pirmos vietos žaidė Armagedono partiją. A. Griščiukas, žaidęs baltosiomis figūromis pasiekė pergalę ir tapo pasaulio žaibo šachmatų čempionu. [5]

2007 m. Maskva. (4 min + 2 sek.) Čempionu tapo ukrainietis Vasylis Ivančukas ( 25,5 tįk. iš 38).[6]

2008 m.Almata. Nugalėjo kubietis Leinieris Dominguezas Perezas, 11,5 taško, antras Vasylis Ivančukas (11), trečias - Piotras Svidleris (10). [7]

2009 m. Maskva (3 min. + 2 sek.) nugalėjo Magnusas Karlsenas, surinkęs 31 tašką iš 42 galimų.[8]

2010 m. Maskva (3 min+2 sek.) Nugalėjo Levonas Aronianas (24,5 tšk.), antras –Teimuras Radžabovas (24), trečias – Magnusas Karlsenas (23,5)[9]

Greitųjųjų ir žaibo šachmatų pasaulio čenpionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. pasaulio žaibo ir greitųjų šachmatų pasaulio čempionatai buvo apjungti ir tapo reguliariomis kasmetinėmis varžybomis, su laiko kontrole: greitiesiems šachmatams - 15 min. + 10 sek, o. ir žaibo šachmatams 3 minutės + 2 sek.

Liepos 6-8 dienomis Astanoje vyko atvirasis greitųjų, o kitas dvi dienas – žaibo čempionatai. Greitųjų čempionate dalyvavo 16 žaidėjų, Turnyras vyko ratų sistema. Jis baigėsi Sergejaus Karjakino pergale. Žaibo čempionatą laimėjo Aleksandras Griščiukas, surinkęs 20 tšk. iš 30 galimų. [10]

Moterų čempionatai vyko Batumyje gegužės 30birželio 6 d . Greitųjų šachmatų 11-kos ratų šveicariška sistema žaistą turnyrą (25 min. +10 sek.) laimėjo bulgarė Antoaneta Stefanova (8,5 tšk. iš 11), [11] o birželio 4-5 d. vykusiame žaibo čempiontate (4 min+2 sek.) nugalėjo Valentina Gunina iš Rusijos – (13 tšk. iš 15). [12]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Priedas A. Greitieji“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  2. „Cap D'Agde“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  3. „Cap D'Agde (2)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  4. „Herceg-Novi 1970“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  5. „Griščiukas laimi FIDE pasaulio žaibo čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  6. „Ivančiukas laimi pasaulio žaibo čempionatą, Anandas antras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  7. „4-asis pasaulio žaibo čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  8. „Pasaulio žaibo čempionatas: Karlsenas laimi lenkdamas 3,5 taško artimiausią varžovą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  9. „Pasaulio žaibo čempionatas: Aronianas laimi pasaulio žaibo čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  10. „2012 m. pasaulio greitųjų ir žaibo čempionatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  11. „Stefanova laimi moterų pasaulio greitųjų čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 
  12. „2012 m. moterų pasaulio žaibo čempionatas. Galutinė lentelė po 15 ratų“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06. 

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trumpa greitųjų šachmatų istorija