1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas
1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 55-asis Lietuvos vyrų ir 41-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.
Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]55-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 1988 m. balandžio 7 – gegužės 3 dienomis Vilniuje.
Čempionate žaidė 14 dalyvių: vienuolika vilniečių, du žaidėjai iš Kėdainių ir vienas iš Kauno, Iš praėjusio čempionato prizininkų nedalyvavo tik A. Ivanovas, kuris jau nebegyveno Lietuvoj.
Eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turnyro pradžia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmajame rate penkios partijos baigėsi rezultatyviai. Iš jų, dvi partijas laimėjo baltosioms ir trejas – juodosioms figūroms vadovavę žaidėjai: Donatas Daugėla nugalėjo Gediminą Rastenį, Gintautas Piešina – Laimoną Kudžmą, o Rimvydas Survila nusileido Emiliui Šlekiui, Šarūnas Šulskis – Kęstučiui Kaunui, o Donatas Lapienis – Vidmantui Mališauskui. Dvi partijos: Darius Ruželė – A. Bandza, V. Majorovas – D. Zagorskis baigėsi taikiai.
Antrajame rate baltiesiems sekėsi geriau: jie laimėjo tris partijas: D. Zagorskis įveikė D. Lapienį, E. Šlekys – G. Piešiną, Daugėla – R. Survilą ir tik vienoje – L. Kudžma pralaimėjo D. Ruželei. Trejose partijose: G. Rastenis – V. Mališauskas, K. Kaunas –V. Majorovas, A. Bandza – Š. Šulskis buvo pasirašytos taikos sutartys.
Trečiajame rate keturi susitikimai: R. Survila – G. Rastenis, Š. Šulskis – l. Kudžma, V. Majorovas – A. Bandza, ir D. Lapienis – K. Kaunas baigėsi lygiosiomis. Tris likusius susitikimus: G. Piešina – D. Daugėla, D. Ruželė – E. Šlekys, V. Mališauskas – D. Zagorskis laimėjo baltieji.
Ketvirtasis ratas buvo dar atkaklesnis, nes varžovai vienas kitam nenusileido net penkiose partijose: G. Rastenis – D. Zagorskis, K. Kaunas – V. Mališauskas, L. Kudžma – V. Majorovas, D. Daugėla – D. Ruželė, R. Survila – G. Piešina, kuriose buvo užfiksuotos lygiosios. Dviejuose, rezultatyviai pasibaigusiuose susitikimuose, A. Bandza įveikė D. Lapienį, o E. Šlekys pralaimėjo Š. Šulskiui.
Po keturių ratų buvo du lyderiai: D. Ruželė ir V. Mališauskas, surinkę po 3 taškus. Pustaškiu atsilikę buvo dar keturi žaidėjai: K. Kaunas, A. Bandza, D. Daugėla ir G. Piešina.
Po 7 ratų
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po 7 ratų vienvaldžiu lyderiu tapo vilnietis G. Piešina – 5 taškai iš 7 galimų. Pustaškiu mažiau turėjo dar du vilniečiai V. Mališauskas ir D. Ruželė, bet juos pavyti galėjo vilnietis V. Majorovas, surinkęs 3,5 taško.[1]
Po 10 ratų
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po 10 ratų vienvaldžiu lyderiu, surinkęs 7,5 taško, tebebuvo G. Piešina. Du artimiausi jo varžovai: V. Majorovas ir D. Ruželė buvo atsilikę tašku. Toliau sekė po 5,5 taško turinčių keturių žaidėjų grupė: K. Kaunas, D. Daugėla, D. Zagorskis ir V. Mališauskas.
Paskutinis ratas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paskutiniame -tryliktajame rate kovoje dėl prizinių vietų svarbūs buvo V. Mališausko – su V. Majorovu, K. Kauno – su D. Ružele ir A. Bandzos – su G. Piešina susitikimai. Pirmajame – V. Mališauskui, žaidusiam baltaisiais, norint tapti prizininku, reikėjo pergalės, o V. Majorovo užduotis buvo paprastesnė – jam pakako lygiųjų. Pergalės atveju V. Majorovas galėjo užimti ir pirmąją vietą, bet ši partija baigėsi lygiosiomis.
Kitame K. Kauno – D. Ruželės susitikime, juodieji laimėjo ir D. Ruželė, surinkęs 8,5 taško, pasivijo pirmaujančius. Kai į prizines vietas nepretendavęs A. Bandza, baltosiomis, įveikė lyderį G. Piešiną, tai paaiškėjo, kad trys geriausiai čempionate pasirodę dalyviai: G. Piešina, V. Majorovas, D. Ruželė, surinko po lygiai taškų (po 8,5). Vietos tarp jų buvo paskirstytos pagal turnyre pasiektus papildomus rodiklius.
Kituose susitikimuose: E. Šlekys įveikė D. Daugėlą, o L. Kudžma – R. Survilą, lygiosiomis pasibaigė partijos: D. Lapienis – G. Rastenis ir D. Zagorskis – Š. Šulskis.
Rezultatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nepaisant pralaimėjimo paskutiniame rate, meistras Gintautas Piešina penktąjį kartą tapo Lietuvos šachmatų čempionu. Vitalijus Majorovas liko antroje vietoje. Pukiai finišavęs (laimėjo paskutines dvi partijas), kandidatas į meistrus Darius Ruželė pelnė bronzą. Be to, čempionate jis įvykdė ir šachmatų meistro normą. Ketvirtas buvo meistras V. Mališauskas (8 tšk.), penktas – kandidatas į meistrus E. Šlekys, šeštas – meistras A. Bandza. Visi vilniečiai.[2]
Lentelė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vieta | Dalyviai | St. Nr. |
Miestai | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | Taš- kai |
Bergeris |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | Gintautas Piešina | 3 | Vilnius | ½ | 1 | 1 | 0 | 0 | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | ½ | 1 | ½ | 8,5 | 53,25 | |
2 | Vitalijus Majorovas | 6 | Vilnius | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 8,5 | 51,25 | |
3 | Darius Ruželė | 4 | Vilnius | 0 | ½ | 0 | 1 | ½ | 1 | 1 | ½ | 1 | ½ | 1 | 1 | ½ | 8,5 | 50,75 | |
4 | Vidmantas Mališauskas | 8 | Vilnius | 0 | ½ | 1 | 0 | 1 | ½ | 1 | ½ | ½ | 1 | 1 | ½ | ½ | 8 | ||
5 | Emilis Šlekys | 13 | Vilnius | 1 | ½ | 0 | 1 | 1 | 0 | 0 | 1 | 1 | 0 | 0 | ½ | 1 | 7 | 45,75 | |
6 | Algirdas Bandza | 11 | Vilnius | 1 | ½ | ½ | 0 | 0 | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | 7 | 44,25 | |
7 | Kęstutis Kaunas | 10 | Kaunas | ½ | ½ | 0 | ½ | 1 | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | 6,5 | 41 | |
8 | Darius Zagorskis | 9 | Vilnius | ½ | ½ | 0 | 0 | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | 6,5 | 40 | |
9 | Donatas Daugėla | 1 | Kėdainiai | 0 | 0 | ½ | ½ | 0 | 0 | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 6 | ||
10 | Laimonas Kudžma | 12 | Vilnius | 0 | ½ | 0 | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | 0 | 1 | 5,5 | ||
11 | Donatas Lapienis | 5 | Vilnius | 0 | ½ | ½ | 0 | 1 | 0 | ½ | 0 | ½ | 0 | ½ | ½ | 1 | 5 | 30,75 | |
12 | Šarūnas Šulskis | 7 | Kėdainiai | ½ | 0 | 0 | 0 | 1 | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 5 | 30,75 | |
13 | Gediminas Rastenis | 14 | Vilnius | 0 | 0 | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 0 | 1 | ½ | ½ | ½ | 5 | 30 | |
14 | Rimvydas Survila | 2 | Vilnius | ½ | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | 0 | 0 | 0 | ½ | ½ | 4 |
Lietuvos moterų šachmatų čempionatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]41-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Šiauliuose, 1988 m. vasario 5 – vasario 22 d.
Jame žaidė 13 šachmatininkių: penkios vilnietės, trys šiaulietės, dvi šachmatininkės iš Vilkaviškio ir po vieną žaidėją iš Kauno, Panevėžio ir Plungės.[5] Iš 1987 m. metų čempionato prizininkių savo titulo negynė praėjusių metų čempionė L. Domarkaitė. Čempionate nedalyvavo E. Epštein, kuri tuo metu nebegyveno Lietuvoje.
Moterų čempionato eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos čempionate nugalėjo šiaulietė Renata Domkutė, surinkusi 8,5 taško iš 12 galimų. Toliau sekė trys šachmatininkės surinkusios po 7,5 taško. Sidabras atiteko vilnietei R. Kaunaitei-Feofanovienei, bronza – panevėžietei A. Abromaitytei, o kaunietei D. Marčiukaitytei atiteko ketvirtoji vieta. Čempionės sesuo, praėjusių metų šachmatų čemionato sidabro medalininkė, V. Domkutė liko 8-a (6 tšk.).
Lentelės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ R. Survila. Pirmauja G. Piešina// Sportas, 1988 m. balandžio 26 d., Nr.51
- ↑ Penktą kartą – G. Piešina// Sportas, 1988 m. gegužės 5 d., Nr.55
- ↑ „1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 26 d..
- ↑ Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.216.
- ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. T.11. P. 221.
|