1792 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 12 d – Žasliams suteiktos Magdeburgo teises ir herbas;
- Sausio 13 d. – Plungei suteiktos Magdeburgo teisės;
- Birželio 11 d. – Myriaus mūšis – vienas pirmųjų 1792 m. ATR–Rusijos karo mūšių;
- Birželio 15 d. – Simnui sugražintos 1776 m. prarastos miesto teisės. Per politinę suirutę miestas jas vėl prarado;
- Birželio 20 d. – į Kauną be mūšio įžengė Rusijos kariuomenė; jai vadovavęs generolas Aleksejus Chruščiovas, į Kauno parapinę bažnyčią suvaręs visus miestiečius, liepė jiems iškilmingai prisiekti ne tik Targovicos konfederacijai (kuri, remiant Rusijai, bus paskelbta tik birželio 25 d. Vilniuje), bet ir Rusijos imperatorei Jekaterinai II.
- Liepos 4-5 d. – Zelvos mūšis
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 7 d. – Henrikas Markonis, italų kilmės architektas, Lenkijos romantizmo architektūros atstovas (m. 1863 m.).
- Balandžio 27 d. – Antanas Gelgaudas, 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas (m. 1831 m.).
Nedatuota
- Henrikas Jurgis Vincentas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Rusijos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1854 m.).
- Kalikstas Kasakauskis, Romos katalikų kunigas, teologijos daktaras (1831 m.), kalbininkas, vertėjas (m. 1866 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rugpjūčio 17 d. – Johanas Filipas Holchauseris, žymiausias Abiejų Tautų Respublikos XVIII a. medalininkas (g. 1731 m.).
Nedatuota
- Benediktas Dobševičius, filosofas, fizikas, žymiausias kompromisinės krypties filosofas scholastikos žlugimo Lietuvoje laikotarpiu (g. 1722 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 9 d. – sudaryta Jasų taikos sutartis, užbaigusi rusų-turkų karą 1787–1792 metais;
- Rugpjūčio 19 d. – prasidėjo Argonne manevrai, Prancūzijos ir Austrijos kariuomenų veiksmai ir susidūrimai Šiaurės Rytų Prancūzijoje, prie Nyderlandų. Jie vyko iki rugsėjo 20 d.;
- Lapkričio 6 d. – Belgijos vietovės Jemappes apylinkėse (dabar Prancūzija) įvyko Jemappes mūšis.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 29 d. – Džoakinas Antonijus Rosinis, italų kompozitorius, vienas iš didžiausių italų operos kūrėjų (m. 1868 m.).
- Gegužės 13 d. – Pijus IX, Palaimintasis popiežius, 255-as katalikų bažnyčios vadovas, tarnystę ėjęs nuo 1846 m. birželio 16 d. iki 1878 m. vasario 7 d. Šiuolaikinės Romos teisių ir privilegijų sistemos kūrėjas (m. 1878 m.).
- Gegužės 15 d. – Jakob Mayer Rothschild, prancūzų bankininkas, Rotšildų (Rothschild) šeimos atstovas (m. 1868 m.).
- Rugsėjo 16 d. – Heinrich Freiherr von Bülow, Prūsijos politinis veikėjas (m. 1846 m.).
- Lapkričio 20 d. – Nikolajus Lobačevskis, rusų matematikas, Lobačevskio geometrijos sukūrėjas (m. 1856 m.).
- Gruodžio 12 d. – Aleksandras Ypsilantis, Grafas, Rusijos imperijos karininkas, Graikijos nepriklausomybės karo vadas, nacionalinis Graikijos didvyris (m. 1828 m.).
- Gruodžio 16 d. – Antonijus Koracis, italų vėlyvojo klasicizmo architektas, dirbęs Lenkijoje bei Lietuvoje (m. 1877 m.).
Nedatuota
- Nikolajus Dolgorukovas, Rusijos imperijos valstybinis ir karinis veikėjas (m. 1847 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 1 d. – Leopoldas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius 1790–1792 m (g. 1747 m.).
- Kovo 3 d. – Robertas Adamas, škotų architektas, dizaineris (g. 1728 m.).
- Kovo 29 d. – Gustavas III, 1771–1792 m. Švedijos karalius (g. 1746 m.).
- Rugpjūčio 3 d. – Ričardas Arkraitas, britų išradėjas ir pramonininkas[1] (g. 1733 m.).