Nikolajus Dolgorukovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nikolajus Dolgorukovas
rus. Николай Андреевич Долгоруков
Nickolay A. Dolhorukoff (1792-1847).png
Gimė 1792 m.
Mirė 1847 m. (~55 metai)
Sutuoktinis (-ė) Marija Saltykova,
Liucija Vavžeckytė-Zabielienė
Vaikai Dmitrijus, Ana
Veikla Rusijos imperijos valstybinis ir karinis veikėjas
Žinomas (-a) už uždarė Vilniaus universitetą

Nikolajus Dolgorukovas (rus. Николай Андреевич Долгоруков, 17921847 m.) – Rusijos imperijos valstybinis ir karinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nikolajaus Dolgorukovo pirmoji žmona Marija Saltykova
Nikolajaus Dolgorukovo antroji žmona Liucija Vavžeckytė-Zabielienė

Kilęs iš kunigaikščių Dolgorukių giminės. Žmona grafaitė Marija Saltykova (1795-1823 m.), sūnus Dmitrijus (1815-1846 m., jo žmona Aleksandra Golycina), duktė Ana (18231845 m., jos vyras Grigorijus Gagarinas).[1]18121829 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Dalyvavo karuose su Prancūzija, Persija, Turkija. 1828 m. kavalerijos generolas. 18291830 m. Rusijos imperijos pasiuntinys Persijoje. Nuo 1831 m. Minsko laikinasis karinis gubernatorius. 18311840 m. Vilniaus generalgubernatorius. Po 18301831 m. sukilimo stiprino rusifikavimo politiką ir griežčiau administravo jam pavaldžias gubernijas1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, įvesta griežtesnė cenzūra, iš mokyklų pamažu išguita lenkų kalba. 18401847 m. Charkovo, Poltavos ir Černigovo generalgubernatorius.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Всероссийское генеалогическое древо. Долгоруков
  2. Nikolajus Dolgorukovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 58 psl.