XVIII amžiaus 10-as dešimtmetis

XVIII amžiaus dešimtasis dešimtmetis prasidėjo 1791 metais ir baigėsi 1800 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžius – XVIII amžius – XIX amžius

Dešimtmečiai: 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as

Metai: 1791 1792 1793 1794 1795 1796 1797 1798 1799 1800

Įvykiai

1791

• Kovo 24 d. ATR seimas priėmė nuostatus dėl Seimelių.
• Gamtininkas Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761 - 1847 m.) Vilniuje išleido LDK augalų aprašymą (Opisanie roślin w Prowincyi W. X. Litewskiego, naturalnie rosnących według układu Linneusza). Už tai karalius jį apdovanuojo auksnių medalių "Merentibus".
• Balandžio 22 d. Vilniuje Neries pakrantės namuose kilus gaisrui, degančios stogo dangos lėkė net iki Žaliojo tilto. Vėjas greitai įpūtė liepsną ir tilto išgelbėti nepavyko.
• Gegužės 2 d. Varšuvoje mirė poetė, vertėja, filantropė Barbora Sanguška (g. 1718 m.). Aktyvi ATR politinio gyvenimo dalyvė. Palaidota kartu su vyru Povilu Karoliu Sanguška Kapucino ordino vienuolyne, Liubline.
• Gegužės 3 d. ATR Ketverių metų seimas priėmė naują Konstituciją, pavadinta „Valdymo įstatymu“, nustačiusią svarbiausius valstybės santvarkos organizavimo principus. Konstitucija pakeitė ir valstybės politinę struktūrą: vyriausioji valdžia buvo atiduota Seimui, panaikinta „liberum veto“ teisė. Vykdomoji valdžia priklausė karaliui ir ministrų kabinetui, pavadintam Įstatymų sargyba. Karalius turėjo būti renkamas, tačiau iš valdančiosios dinastijos. Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo pagridinis konstitucijos teksto autorius.
• Balandžio 12 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Juozapas Sialickis. Polocko kaštelionas nuo 1784 m. Šv. Stanislovo 1778 m. ir Baltojo erelio 1788 m. ordinų kavalierius.
• Balandžio 18 d. ATR Seimas priėmė įstatymą “Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse”, kuriuo miestiečiams buvo suteiktos privilegijos su plačiomis teisėmis. Miestų reforma išplėtė socialinę monarchijos atramą. Žengtas pirmas žingsnis pertvarkant luominę visuomenę į pilietinę.
• Birželio 27 d. ATR seimas priėmė „Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laisvų miestų vidaus organizacijos įstatymą“. Įstatymas aiškiai ir vienodai apibrėžė miestų vidaus tvarką.
• ATR stiprėjimas neatitiko Rusijos interesų. Gegužės trečiosios Konstitucijai nepritarė kai kurie reakcingi bajorai. Jau liepos mėn. jie kreipėsi į Rusijos Imperatorienė pagalbos ir ragino imtis karinių veiksmų prieš Seimą.
• Spalio 3 d. Seimas patvirtino „Miestų ir asesorių teismų įstatymą“. Jame apibrėžta visų miestų teismų sistema ir struktūra, papildytas savivaldos pareigūnų sąrašas ir pareigybių funkcijos.
• Spalio 20 d. Seimas priėmė “Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo“ įstatymą, kuriuo buvo nustatytas bendrose centrinės valdžios institucijose po vienoda Lenkijos ir LDK narių skaičiu. Lietuva buvo pripažinta lygia Lenkijai.

1792

• Sausio 10 d. Liachovičiuose mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas, kunig. Juozapas Sapiega (g. 1737 m.). Baro konfederacijos generalinis regimentas Lietuvoje.
• Visuose LDK seimeliuose lietuviai pritarė Gegužės trečiosios Konstitucijai.
• Gegužės trečiosios Konstitucijai nepritarę kai kurie reakcingi bajorai. 14 konfederacijos iniciatorių Sankt Peterburge įkūrė naują konfederaciją ir balandžio 27 d. pasirašė konfederacijos manifestą ir prisiekė jo laikytis. Buvo skelbiama, kad Rusijos kariuomenė įžengia į ATR konfederatų prašymu. Manifestas su suklastota data (1792 m. gegužės 14 d.) buvo viešai paskelbtas Targovicoje (Ukraina) jau po to, kai Rusijos kariuomenė įžengė į ATR.
• Gegužės mėn. Rusijos kariuomenė pradėjo antpuolį į LDK teritoriją iš Polocko pusės. Prasidėjo ATR karas su Rusija apginti Gegužės 3 d. konstituciją.
• Gegužės 31 d. ATR Ketverių metų seimas priėmė muitinių sistemos reformavimo įstatymą.
• Birželio 14 d. Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių.
• Birželio 22 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas įsteigė karinį ordiną „Virtuti Militari” (lenk. Order Virtuti Militari).
• Birželio 25 d. Vilniuje buvo sudaryta LDK generalinė konfederacija, kurios vadovai broliai Lietuvos lauko etmonas Simonas Kosakovskis ir Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis siekė atkurti ne tik senąsias bajorijos laisves, bet sugrąžinti ir unijines LDK teises.
• Liepos 23 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas Rusijos carienės spaudžiamas sušaukia Teisių Sargyba ir buvo priverstas prisijungti prie Targovicos konfederacijos. Gegužės trečiosios Konstitucija nustojo galioti.
• Nesutikusi didesnio pasipriešinimo, iki liepos mėn. pab. Rusija okupavo visą Respublikos teritoriją.
• Rugpjūčio pr. Rusijos kariuomenė užėmė Varšuvą. Okupuotoje teritorijoje valdžia atiteko Targovicos konfederacijai. Vilniuje jų maršalka buvo išrinktas Lietuvos didysis kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega.
• Rugsėjo 11 d. Breste Targovicos konfederacija ir LDK konfederacija susijungė į ATR generalinę konfederaciją.

1793

• Sausio 23 d. Peterburge Rusijos ir Prūsijos monarchai pasirašė II ATR padalijimo sutartį. Po to Prūsijos kariuomenė užėmė Didžiąją Lenkiją, o Rusijos kariuomenė – rytines ATR teritorijas.
• Vasario 25 d. Varšuvoje prasidėjo bankų krize. Tai palietė karaliaus rūmus ir Rusijos, Prūsijos ir Austrijos ambasadas. Buvo surasti karaliaus skolų kvitai ir sarašai Respublikos asmenų, gaunančių fiksuotą atlygį ar pensijas (Jurgielt) iš Rusijos ambasados.
• Gegužės 28 d. Varšuvoje mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas Aleksandras Mykolas Sapiega (g. 1730 m.). Lietuvos didysis kancleris nuo 1775 m., Targovicos konfederacijos maršalka. 1753 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu, 1765 m. – Šv. Stanislovo ordinu, 1776 metais – Rusijos Šv. Aleksandro Neviškio ordinu, Bavarijos Šv. Huberto ordinu.
• Birželio 21 d. - lapkričio 23 d. Gardine vyko neeilinis ATR seimas. Seimo maršalka Stanislavas Kostka Bielinskis. Valdžia perduota Nuolatinei tarybai.
• Gardino seime priimtas įstatymas „Laisvi Respublikos miestai“, didiesiems miestams buvo paliktos teisės ir laisvės, įgytos 1791–1792 metais.
• Rugpjūčio 5 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas su Martynu Počobutu ir rusų pasiūntinių iš Seimo patraukė į Augustavą žiūrėti saulės užtemimą. Buvo patikslintos Vilniaus ir nustatytos Gardino geografines koordinates.
• Rugpjūčio 17 d. buvo sudarytas ATR traktatas su Rusija, pagal kurį jai atiteko Minsko, Kijevo, Braclavo ir Podolės vaivadijos, taip pat dalis Vilniaus, Naugarduko, Bresto ir Volynės vaivadijų. Seimas neturėjo jokio pasirinkimo, kaip tik pripažinti padalijimą. Aplink buvo surinkta Rusijos kariuomenė. Respublika neteko apie 250 tūkst. kv. km. – apie pusės teritorijos.
• Rugsėjo 15 d. Gardino Seimo konfederacija pakeitė Targovicos konfederaciją ir panaikino daugelį jos nutarimų.
• Rugsėjo 25 d. Seime pasirašyta sutartis su Prūsija, pagal kurią jai atiteko Gdanskas ir Torūnė, taip pat Gniezno, Poznanės, Kališo, Plocko, Kujavijos, Inovroclavo vaivadijos, Dobrynės žemė, taip pat dalis Krokuvos ir Mozūrijos vaivadijų - apie 58 tūkst. kv. km. Prūsija ir Rusija primetė Seimui ratifikacijos aktą, kuriuo padalijimas pripažintas teisėtu.
• Spalio 16 d. Seimas patvirtino ATR ir Rusijos sąjungos savitarpio pagalbos sutartį.
• Mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas, grafas Simonas Zabiela. Minsko kaštelionas 1784–1787 m., artilerijos pulkininkas, LDK armijos generolas-majoras ir generolas-leitenantas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.

1794

• Kovo 24 d. Krokuvoje prasidėjo generolo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Targovicos konfederacijos įvestą tvarką ir II ATR padalijimą. Sukilėliai sudarė savo vadovybę – Tautinę aukščiausiąją tarybą.
• Balandžio 16 d. sukilimas prasidėjo ir Lietuvoje. Pirmieji sukilo LDK kariuomenės daliniai Šiauliuose.
• Balandžio 23 - 24 d. naktį LDK sukilėliai užėmė Vilnių, paskelbė sukilimo aktą. Buvo sudaryta sukilėlių vyriausybė – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba, vadovaujama Naugarduko vaivados Juozapo Nesiolovskio ir Vilniaus vadovo Antano Tyzenhauzo, pradėti kurti sukilėlių vykdomosios valdžios organai – deputacijos. Sukilimas išplito visoje LDK teritorijoje.
• Balandžio 25 d. Vilniaus rotušės aikštėje sukilėlių pakartas už išdavystę Lietuvos didysis etmonas, konfederatas Simonas Martynas Kosakovskis (g. 1741 m.). Palaikė Rusijos politiką. Palaidotas Jonavos bažnyčios požemiuose.
• Gegužės 3 d. Lietuvos Tautinės aukščiausiasios tarybos sprendimu inžinierius Jokūbas Jasinskis paskirtas Lietuvos Ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu. Už Vilniaus gynybą gegužės 11 d. jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Jis kvietė ginti ne tik nepriklausomybę, bet ir kovoti dėl visų piliečių laisvės ir lygybės.
• Prie sukilėlių prisijungė taip vadinamo Rusijos armijos Lietuvos korpuso dalys.
• Gegužės 9 d. Varšuvoje už išdavystę sukilėlių pakartas Lietuvos lauko etmonas Juozapas Zabiela (g. ~1750 m.) ir Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis (g. 1738 m.).
• Išleisti pirmieji ATR popieriniai pinigai – tuometinės sidabrinio zloto vertės banknotai.
• Gegužės 21 d. Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba Tado Kosciuškos nurodymu panaikinta. Dalį jos funkcijų birželio 12 d. perėmė LDK centro deputacija.
• Birželio 4 d. Tado Kosčiuškos įsakymų LDK kariuomenės vadas Jokūbas Jasinskis apkaltintas «lietuviškų separatizmu» ir pakeistas generolų leitenantų Mykolų Vielhorskių. Nors ir pažemintas pareigose, Jasinskis liko tarnauti.
• Birželio 25 d. Rusijos kariuomenė pradėjo aktyvesnį puolimą, nesėkmingai šturmavo Vilnių, įsiveržė į šiaurės Lietuvą iki Linkmenų.
• Birželio 28 d. Varšuvoje už išdavystę viešai pakartas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis (g. 1726 m.).
• Rugpjūčio 11 d. Rusijos armija pradėjo antrą Vilniaus ataką. Sostinės gynybai vadovavo generolas-leitenantas Antonijus Chlevinskis. Kita dieną Vilnius kapituliavo. Rugpjūčio 14 d. Vilniaus garnizonas pasirašė lojalumo aktą Rusijai.
• Sukilėliai pasitraukė į Jonavą, vėliau dalivavo Varšuvos gynyboje.
• Rugsėjo 10 d. Rusijos kariuomenė užėmė Kauną, o spalio vid. užėmė visą Lietuvą iki Nemuno. Prūsijos kariuomenė užėmė Užnemunę.
• Spalio 10 d. ginant Varšuvą Tadas Kosciuška buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę.
• Lapkričio 4 d. gindamas Varšuvą nuo durtuvo žaizdos žuvo Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, sukilimo Lietuvoje vadas Jokūbas Jasinskis (g. 1761 m. Poznanės vaivad.). Palaidotas Varšuvoje Kamionek bažnyčioje.
• Lapkričio 5 d. Varšuva kapituliavo ir likę LDK sukilėliai, lapkričio 16 d. išsiskirstė Radošicuose.

1795

• Sausio 26 d. Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį ATR padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas.
• Sankt Peterburge LDK delegacija prisiekė ištikimybę Rusijos imperatorei Jekaterinai II ir paskelbė, kad nutraukiama Lietuvos unija su Lenkija.
• Kosciuškos sukilimo vadai buvo terorizuojami, nedidelė dalis dalyvių ištremta. Tiems, kurie prisiekė ištikimybę Rusijos valdžiai, užtikrintos laisvės.
• Spalio 24 d. Peterburge buvo pasirašyta Rusijos, Austrijos ir Prūsijos sutartis dėl III ATR padalijimo. Rusija užgrobė vakarines LDK žemes iki Nemuno, Volynę ir Kuršą. Prūsija ir Austrija pasidalijo likusias Lenkijos žemes. Užnemunė atiteko Prūsijai. ATR išbraukta iš Europos valstybių sąrašo. Lietuva buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį.
• Peterburge paskelbta, kad panaikinta ATR karaliaus institucija. Be to, panaikinti titulai ir valstybės pilietybė. Stanislovas Augustas Poniatovskis kaip garbės kalinys ištremtas į Gardiną, kur lapkričio 25 d. atsisakė sosto, jam paskirta pensija, vėliau perkeltas į Peterburgą.

1796

• Lietuvoje įsigaliojo Rusijos civilinė administracija, kraštas buvo padalytas į Vilniaus ir Slonimo gubernijas, kitamet sujungtos į vieną Lietuvos guberniją. Paliktas galiuoti Lietuvos statutas ir įvesta Baudžiava.
• Liepos 8 d. Palenkės Januvas mirė ATR istorikas, poetas, teologijos daktaras Adomas Naruševičius (g. 1733 m.). Smolensko vyskupas 1788-1790 m. 1776 m. gavo Šv. Stanislovo ordiną, 1783 m. Baltojo erelio ordiną. 1780–1786 m. Stanislovo Augusto Poniatovskio užsakymu parašė Lenkijos istoriją (Historia narodu polskiego).
• Sukilimo vienas iš vadu, generolas leitenantas Romualdas Giedraitis slaptai iš Prancūzijos grįžo į Žemaitiją ir bandė oprganizuoti naują sukilimą prieš Rusiją. Bet samokslui išaiškėjus, buvo priverstas palikti Lietuvą ir išvykti į Saksoniją.
• Lapkritį Rusijos imperatorėi Jekaterynai II mirus, ištremtieji sukilėliai amnestuoti.

1797

• Sausio 15 d. Peterburge buvo pasirašytas Rusijos, Prūsijos ir Austrijos aktas, kuriuo galutinai teisiškai panaikinta Lenkijos ir Lietuvos valstybė – ATR. Rusija ir Austrija perėmė po 2/5 ir Prūsija 1/5 ATR karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio skolos - per 40 mln. Lenkijos zlotų suma. Trys teismai ėmėsi įsipareigojimą išmokėti anuitetą – 200 tūkst. dukatų per metus.
• Iki vasario 10 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Antanas Anupras Gelgaudas (g. ~1720 m.). Žemaitijos seniūnas 1783–1795 m. 1774 m. tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi, 1777 m. buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu. Vilniaus masonų ložės narys.
• Vasario 19 - 24 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis pakeliuj iš Gardino į Sankt Peterburgą lankesi Vilniuje. Jį pasitiko minia žmonių ir organizuotos prabangios iškilmės. Keliaudamas link Kauno karalius aplankė Pažaislio vienuolyną, grožėjosi juo.
• Birželio 15 d. mirė ATR diplomatas, „tikras žemaitis“ Pranciškus Bukota (g. 1747 m.). Nuo 1789 m. ATR nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Britanijoje. Rusijai 1792 m. įsiveržus į ATR įteikė notą dėl 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucijos teisėtumo. Londone rūpinosi pirmaisiais ATR politiniais emigrantais, atvykstančiais mokslininkais. 1785 m. apdovanotas Šv. Stanislovo ordinu, 1792 m. - Baltojo erelio ordinu.
• Vienas iš sukilimo vadu ir Vilniaus ginėjas, LDK generolas leitenantas Jurgis Pranas Grabovskis (g. 1756 m.) po amniestijos emigravo į Italiją, kur būrė lietuvių legioną. Romos respublikos karinių pajėgų vadas iki 1799 m. Mirė po 1801 m. Italijoje.
• Spalio 9 d. Vilniuje mirė žymus judaizmo rabinas, kabalistas Elijas Ben Saliamonas Zalmanas (g. 1720 m.). Labiau žinomas kaip „Vilniaus Gaonas“ („ha’Gaon mi’Vilna”). Nuo 1745 m. apsigyveno Vilniuje. Nuo Gaono laikų Vilnius tapo žydų intelektinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, prasidėjo visa Lietuvos žydų dvasinė didybė - “Lietuvos Jeruzalė”.

1798

• Vasario 12 d. Rusijoje Sankt Peterburge mirė paskutinis ATR valdovas 1764–1795 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis (g. 1732 m.). 1938 m. palaikai perkelti į Lenkiją.
• Gegužės 25 d. Vienoje mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas, kunig. Kazimieras Nestoras Sapiega (g. 1757 m.). Lietuvos artilerijos generolas 1773–1793 m. Per Kosciuškos sukilimą organizavo mobilizaciją Lvove, Liubline ir Breste, pasižimėjo ginant Vilnių. Po sukilimo pralaimėjimo emigravo į Austriją.
• Gruodžio 21 d. Vilniuje po sunkios ligos mirė architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje Laurynas Gucevičius (g. 1753 m.). Palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios. Suprojektavo Vilniaus rotušę (past. 1799 m.), Vilniaus katedrą (past. 1801 m.). 1789 m. už architektūros nuopelnus Seimas jam suteikė bajoro titulą. Per 1794 m. sukilimą organizavo Vilniaus civilinę gvardiją, kuriai ir vadovavo, kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas.

1800

• Gegužės 31 d. Varšuvoje mirė vienas žymiausių LDK ir ATR karinių ir politinių veikėjų Mykolas Kazimieras Oginskis (g. 1728 m.). Lietuvos didysis etmonas 1768–1793 m. Steigė pramonės įmones ir manufaktūras LDK. Poetas, dailininkas, meno mecenatas, muzikas, kompozitorius, knygų leidėjas. 1755 m. buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu.Šv. Stanislovo, Rusijos Šv. Aleksandro Neviškio ir Prūsijos Juodojo erelio ordinų kavalierius. Palaidotas Varšuvoje.
• Rugsėjo 2 d. Dobrute mirė LDK didikas, ATR valstybės veikėjas Motiejus Radvila (g. 1749 m.). Nuo 1790 m. Vilniaus kaštelionas. Rašė ne tik libretus, dramas, bet ir pats kūrė muziką. Iki šiol grojami jo kūriniai. Per 1794 m. sukylimą dalyvavo Lietuvos tautinė aukščiausioji taryboje. 1788 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu, taip pat Šv. Stanislovo ir Bavarijos Šv. Huberto ordino kavalierius. Masonas. Palaidotas Šidlavos bažnyčioje.

Dešimtmečio žmonės

Pasaulio lyderiai

• Stanislovas Augustas Poniatovskis
• Jekaterina II
• Pavelas I
• Pijus VI
• Imperatorius Kokaku
• Jurgis III
• Imperatorius Pranciškus II
• Gustavas IV Adolfas
• Kristijonas VII
• Džordžas Vašingtonas
• Frydrichas Vilhelmas II