XVIII amžiaus 9-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XVIII amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1781 metais ir baigėsi 1790 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžiusXVIII amžiusXIX amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1781 1782 1783 1794 1785 1786 1787 1788 1789 1790

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvykiai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1781[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1782[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1783[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1784[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1785[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Karaliaus sūnėnas Stanisławas Poniatowskis (1754–1833 m.) pakvietė Wojciecho Bogusławskio (lenk. Wojciech Bogusławski) vadovaujamą teatrą atvykti į Vilnių. Nuo vasario mėn. šis teatras vaidino spektaklius Vyriausios mokyklos salėje ir Oskierkų rūmuose. Teatro trupė gastroliavo Lenkijoje, Galicijoje ir vakarų Rusijoje.
  • Kovo 30 d. Varšuvoje mirė ATR valstybinis veikėjas Antanas Tyzenhauzas (g. 1733 m.). LDK rūmų iždininkas ir karališkųjų ekonomijų administratorius, vienas labiausiai išprususių veikėjų. Baltojo erelio ir Šv. Stanislovo ordinu kavalierius.
  • Birželio 9 d. Voluinės vaivada ir Lietuvos didysis ginklininkas Jeronimas Jonušas Sanguška (1743 – 1812 m.) gavo Austrijos imperijos kunigaikščio titulą. Šv. Huberto 1768 m., Šv. Stanislavo ir Balojo erelio 1777 m. ordinų kavalierius.
  • Prasidėjo Vilniaus rotušės atstatymo darbai ant išlikusiųjų senųjų dalių ir rūsių. Atstatyti buvo patikėta architektui Laurynui Gucevičiui. Statybos darbai vyko iki 1799 m.

1786[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1787[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1788[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1789[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sausio 19 d. ATR Ketverių metų seimas panaikino Nuolatinė taryba. Pavasarį iš Respublikos išvesta Rusijos kariuomenė.
  • Balandžio 6 d. ATR Seimas nutarimu piniginis mokestis padidintas kariuomenės išlaikymui. Pirmą kartą buvo apmokestinami žemvaldžiai.
  • Birželio 22 d. priimtas Seimo nutarimas dėl visuotinio dūmų surašymo Lenkijoje ir LDK. Šiame nutarime įsakyta surašyti ne tik miestų, miestelių ir kaimų dūmus, bet ir kiek juose yra gyventojų.
  • ATR Seimas už architektūros nuopelnus Laurynuio Gucevičiui suteiktas bajoro titulas, o Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos galvos dalį žemių.
  • Rugsėjo 7 Seimas sudarė Deputaciją valdymo formai pataisyti.
  • Lapkričio 19 d. ATR Seimas įsteigė LDK tvarkančias komisijas, turėjusiomis atlikti naujas vietinės valdžios administravimo funkcijas, pavedė nuo 1790 m. kasmet vykdyti gyventojų skaičiaus apskaitą. Tai buvo pirmasis gyventojų surašymas Europoje.
  • Gruodžio 2 d. Varšuvoje įvyko 141 karališkųjų miestų (miasta królewskie) 294 miestiečių atstovų „Juodoji procesija“ (Czarna procesja). Demonstracija reikalavo skubiai priimti pavėluotas reformas ir audiencijos pas Karalių. Miestiečių atstovai reikalavo sau tokių pat privilegijų, kuriuos turėjo bajorai.

1790[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kovo 29 d. ATR pasirašė ginybos sutartį su Prūsija prieš Rusiją. Šalys įsipareigojo padėti viena kitai konfliktuose.
  • ATR Ketverių metų seimas buvo kontroliojamas Karaliaus ir jo šalininkais reformistais. Susikūrė patriotų partija. Seime buvo suformuotos komisijos finansų, ekonomikos ir kariuomenės klausimams.
  • Birželio mėn. viduri Seimas nusprendė pratesti sąvo darbą ir kartų sušaukti Seimelius, papildomai išrinkti naujus deputatus.
  • Rugsėjo 13 ketverių metų Seimas priėmė rezoliuciją atkurti karaliaus suteiktos teises pareigunams, kurios jie gavo 1775 m.
  • Spalio 20 d. Seimas vienbalsiai priemė projektą padidinti kariuomenė iki 100 tūkst. žmonių.
  • Lapkričio 3 d. Seimas balsų dauguma panaikino Karo departamentą kaip atstovaujanti Rusijai, ir įsteigė ATR Karo komisiją.
  • Gruodžio 16 d. Seimas padvigubino deputatų skaičiu ir pratesė darbą reformų keliu.
  • Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis LDK gyveno per 1,4 mln. žmonių.

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dešimtmečio žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio lyderiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]