XVIII amžiaus 8-as dešimtmetis

XVIII amžiaus aštuntasis dešimtmetis prasidėjo 1771 metais ir baigėsi 1780 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžius – XVIII amžius – XIX amžius

Dešimtmečiai: 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as

Metai: 1771 1772 1773 1774 1775 1776 1777 1778 1779 1780

Įvykiai

1771

• Sausio 24 d. Slovakijoje mirė LDK valstybinis veikėjas Petras Povilas Sapiega (g. 1701 m.). 1744 m. gavo Smolensko vaivadiją kartu su Baltojo erelio ordinu.
• Gegužės 23 d. rusų daliniai sutriuškino Baro konfederatus ir prancuzų dalinį prie Lanckoronos šalia Krokuvos.
• Lietuvos dvaro paiždininkis Antanas Tyzenhauzas pakvietė į Gardiną dirbti vieną iš garsiausiu Italijos baroko ir klasicizmo architektų Džiuzepė de Sacco (ital. Giuseppe de Sacco).
• Rugsėjo 13 d. rusų daliniai netikėtai užpuolė ir sutriuškino Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Oginskio Baro konfederacijos 5 tūkst. armiją prie Stolovičių.
• Lietuvos lauko etmonas Aleksandras Mykolas Sapiega buvo iškviestas į Varšuvą, kur paskelbė Stanislovui Poniatovskiui apie Lietuvos karių lojalumą Karūnai.
• ATR valdovo nurodymu nukaldintas specialus medalis Adomo Naruševičiaus ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poetų garbei.
• Lapkričio 3 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Baro konfederatų buvo suimtas, tačiau, padedant vienam bajorui, pavyko ištrūkti.

1772

• Vasario 19 d. Venoje Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė slapta konvenciją dėl ATR padalijimo.
• Kovo 13 d. Baro konfederacijos gegeneralinis regimentas Lietuvoje Juozapas Sapiega bandė prasiveržti į rusų armijos apgultą karaliaus Vavelio pilį, bet negalėjo nieko padaryti. Rusijos pajėgos sumušė konfederatus.
• Kunig. Juozapas Aleksandras Jablonovskis Paryžiuje išleido pirmą ATR atlasą „Carte de Pologne…“
• Rugpjūčio mėn. pr. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos armijos įžengė į ATR ir užėmė sutartas teritorijas.
• Rugpjūčio 18 d. Čenstochove Baro konfederacijai pralaimėjo rusų armijai, dalis jos dalyvių emigravo, ~ 5 tūkst. buvo išsiųsti į Sibirą. Kita dalis paimta į Rusijos kariuomenę.
• Rugsėjo 22 d. buvo ratifikuota trišalė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos konvenciją dėl ATR padalijimo. Rusijai atiteko 92 000 kv. km. LDK teritorijos (Polocko, Vitebsko, Mstislavlio vaivadijos, rytinė Minsko vaivadijos dalis, Latgala) si 1 mln. 300 tūkst. gyventuojų. Prūsija ir Austrija prisijungė dalį Lenkijos žemių. ATR neteko apie 35 % gyventojų ir maždaug 30 % teritorijos.
• Gruodžio mėn. Vilniuje mirė žymus dailininkas, graveris ir skulptorius Ignacas Ernestas Egenfelderis (lat. Ignacy Ernest Eggenfelder, g. Silezijoje). Vilniuje pradėjo dirbti 1750 metais.

1773

• Balandžio 19 d. - 1775 m. balandžio 11 d. Varšuvoje vyko ATR neeilinis seimas. Seimo maršalka Adomas Poninskis ir Mykolas Jeronimas Radvila. „Didesnė atstovų dalis buvo svetimų valstybių papirkta, kai kurie net gaudavo nuolatines algas“. Seimas paskelbtas konfederatyvių.
• Rugsėjo 18 d. ATR Seimas pasirašė sutarti tarp ATR ir Rusijos, kuria Rusijai pripažintos I-ojo Valstybės padalijimo metu prijungtos žemės. Vidaus tvarkos neliečiamybę garantavo Austrija, Prūsija ir Rusija.
• Spalio 14 d. ATR Seimas įsteigė Edukacinė komisija - pirmoji pasaulietinė Švietimo ministerijų Europoje. Jai perduotos visos ATR akademijos ir mokyklos, pavesta rūpintis mokymu ir mokslu. Pirmuoju pirmininku paskirtas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis.
• Lapkričio 21 d. mirė LDK valstybinis veikėjas, poetas, rašytojas ir vertėjas Martynas Matuševičius (g. 1714 m.). Bresto kaštelionas nuo1768 m.
• Florencijoje mirė ATR valstybinis veikėjas, senatorius ir diplomatas Tadas Burzinskis (g. ~1730 m.). Minsko vaivada nuo 1770 m. Rusijos Šv. Aleksandro Neviškio 1764 m., Šv. Stanislovo 1765 m. ir Baltojo erelio 1769 m. ordinų kavalierius.

1774

• Edukacinė komisija ėmėsi reformuoti pradinę mokyklą: buvo nutarta įkurti vieną pradinę mokyklą trims parapijoms. 1777 m. tokių mokyklų Vilniaus vyskupystėje jau buvo per 300. Valstiečių vaikai pradinėse mokyklose buvo mokomi gimtąja kalba.
• Lietuvos dvaro paiždininkis Antanas Tyzenhauzas savo dvare Gardine įsteigė baleto mokyklą, kurioje mokėsi daugiausia baudžiauninkų vaikai – apie 60 šokėjų, dirbo kviestinis baletmeisteris Gaetano Petinetti.
• Karališkųjų ekonomijų administratorius Antanas Tyzenhauzas pradėjo Šiaulių miesto rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus.
• Kunig. Juozapas Aleksandras Jablonovskis Leipcige įkūrė Joblonovskių mokslinę bendriją, kuri egzistuoja ir dabar. Buvo leidžiami jo ATR istorijos, matematikos ir ekonomikos darbai.

1775

• Kovo mėn. ATR Seimas, spaudžiant Rusijai, įsteigė aukščiausiasios vykdomosios valdžios organą - Nuolatinė tarybą (lenk. Rada Nieustająca). Ji turėjo pakeisti Seimą, ją sudarė 36 Seimo deleguoti nariai. Taryboje buvo 5 departamentai: Karo, Iždo, Užsienio politikos, Policijos ir Teisingumo. Dėl Rusijos įtakos kartais buvo vadinama „Nuolatine išdavyste“.
• Gegužės 6 d. Vilniuje praktinės barzdaskutystės ir akušerijos profesoriumi vadintas Nikola Renjė (1746 - 1800 m.) įkūrė pirmąją Lietuvoje medicinos mokyklą – Anatomijos ir Fiziologijos katedrą.
• Nikola Renjė prie Vilniaus Šv. Roko ligoninės įsteigė pirmąjį Lietuvoje gimdymo 10 lovų skyrių ir pirmąją akušerių mokyklą.
• Valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio iniciatyva Bresto vaivadijos žemėse prasidėjo Dniepro-Bugo kanalo statyba.
• Celiachanuose Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis įsteigė fajanso indų ir vazų manufaktūrą, veikė iki XIX amžiaus pradžios.
• Karaliaus iždininko Antano Tyzenhauzo iniciatyva įkurta Gardino karališkoji medicinos mokykla. Prie įkūrimo labai prisidėjo prancūzų gamtininkas Žanas Emanuelis Žiliberas (1741–1814 m.), atsivežęs gausią savo gamtos mokslų knygų biblioteką, herbariumus.

Mirtys

• Vasario 19 d. Halėje, Vokietija, mirė LDK karinis ir politinis veikėjas Ignotas Oginskis (g. 1698 m.). Nuo 1768 m. Vilniaus kaštelionas. 1736 m. apdovanotas Baltojo Erelio ordinu.
• Balandžio 24 d. Varšuvoje mirė Romos katalikų ir LDK valstybinis veikėjas, rašytojas ir vertėjas Jurgis Mikalojus Hylzenas (g. 1692 m. Dagda). 1746 -1763 m. Snmolensko vyskupas, 1759 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
• Gegužės 15 d. Vilniuje mirė ATR valstybinis veikėjas, jezuitas Stanislovas Antanas Bužinskis (g. 1701 m.). Bresto 1748–1752 m. ir Smolensko kaštelionas 1752–1763 m. 1769 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
• Liepos 21 d. Varšuvoje mirė lenkų dailininkas Simonas Čechavičius (lenk. Szymon Czechowicz, g. 1689 m.). Vienas iš žymiausiu ATR tapytojų, nuo 1753 m. iki 1770 m. dirbo Lietuvoje, kur sukūrė geriausius savo darbus.
• Rugpjūčio 13 d. Varšuvoje mirė ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Mykolas Frederikas Čartoriskis (g. 1696 m.). Nuo 1752 m. Lietuvos didysis kancleris. 1726 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu, 1754 m. gavo rusų Apaštalo Andriejaus ordiną, 1764 m. gavo prūsų Juodojo erelio ordiną.
• Rugsėjo 14 d. Dubnas mirė ATR stambus valstybinis ir karinis veikėjas Jonušas Aleksandras Sanguška (g. 1712 m.). Lietuvos dvaro maršalka 1750–1760 m. Baltojo erelio ir Bavarijos Šv. Huberto ordino kavalierius.

1776

• Gegužės 20 d. mirė LDK valstybės ir karo veikėjas Mykolas Jonas Gorskis (g. ~1717 m.). Nuo 1766 m. Žemaitijos kaštelionas. Pasižymėjo mecenatystėje. Šv. Stanislovo ordino (1772 m.) ir Rusijos šv. Onos pirmos klasės ordino kavalierius.
• Suformuota Pirmoji LDK nacionalinė kavalerijos brigada, žinoma kaip Husarų arba Kauno. Vadovas generolas leitenantas Antanas Kazimieras Tiškevičius (+ 1778 m.).
• LDK dvaro iždininko Antano Tyzenhauzo iniciatyva kartą per savaitę pradėtas leisti „Gardino laikraštis“ (lenk. Gazeta Grodzieńska) (iki 1783 m.).
• Lietuvoje Gardine įkurta pirmoji bajoriška „Geros tvarkos“ policinė komisija.
• Rugpjūčio 26 d. - spalio 31 d. Varšuvoje vyko ATR eilinis seimas. Seimo maršalka Andrius Mokronovskis ir Andrius Ignotas Oginskis. Seimas paskelbtas konfederatyvių.
• Lapkričio 18 d. Vilniuje įkurta pirmoji LDK Laisvujų |masonų organizacija „Šv. Karolio riterių“ komandorija.

1777

• Kovo 1 d. Leipcige mirė ATR valstybinis veikėjas, kunig. Juozapas Aleksandras Jablonovskis (g. 1711 m.). Naugarduko vaivada 1755–1772 m. Istorikas, bibliografas, heraldistas, mecenatas, vertėjas ir poetas. Buvo išleistos jo istorijos, matematikos ir ekonomikos darbai. Apdovanotas Šv. Huberto ordinu (Bavarija).
• Gardine mirė Vilniaus universiteto matematikos profesorius, filosofijos daktaras Jokūbas Nakcijonavičius (g. 1725 m.). Nuo 1764 m. mokytojavo Gardino mokyklose.
• Į Vilniaus universitėtą iš Paryžiaus atvyko Jokūbas Briotė (Jakób Briôtet, 1746–1819 m.) dėstyti operacinę chirurgiją ir demonstroti anatomijos.
• Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio pastangomis prasidėjo barokinės Vilniaus katedros rekonstrukcijos darbai pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą.

1778

• Sausio 4 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Mikalojus Tadas Lopacinskis (g. 1715 m.). Bresto vaivada nuo 1777 m. Šv. Stanislovo ordino 1766 m. ir Baltojo erelio ordino 1777 m. kavalierius.
• Sausio 11 d. Janapolėje mirė LDK valstybinis ir religinis veikėjas Jonas Lopacinskis (g. 1708 m.). Žemaičių vyskupas nuo 1762 m. Baltojo erelio ordino 1761 m. kavalierius.
• Kraslava mirė LDK valstybinis veikėjas, diplomatas Konstantinas Liudvikas Pliateris (g. 1722 m.). Trakų kaštelionas nuo 1770 m. 1754 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu, Šv. Stanislovo ir Rusijos Šv. Aleksandro Neviškio ordinų kavalierius.
• Spalio 5 d. – lapkričio 14 d. Varšuvoje vyko ATR eilinis seimas. Seimo maršalka Liudvikas Tiškevičius.

1779

• Kovo 20 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Adomas Mykolas Rakickis (g. ~1740 m.). Minsko kaštelionas nuo 1777 m.
• Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis nupirko Verkių dvarą prie Vilniaus. Kitamet prasidėjo jo rekonstrukcija pagal architekta Martyno Knakfuso projektą, vėliau darbus perėmė Laurynas Gucevičius.

1780

• Vasario 18 d. Tolminkiemis mirė evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis (g. 1714 m.).
• Balandžio 14 d. tarpininkaujant valdovui, Vilniaus magistratas sudarė sutartį su Francizseku Ryxu dėl teatro atidarymo ir kitų pramogų organizavimo mieste. Jam ir jo palikuonims buvo „suteikta teisė atidaryti Operos ir komedijos teatrą“.
• Gegužės 2 d. Varšuvoje mirė Lietuvos baroko poetas Juozapas Baka (g. 1707 m.). 1738 –1739 m. Vilniaus universiteto retorikos profesorius. Nuo 1768 m. „Gerosios mirties brolijos“ pamokslininkas.
• Vilniaus vaivada Karolis Stanislovas Radvila II Nesvyžiuje atidarė pirmąja ATR Jūrininkų mokyklą. Mokykla veikė pagal jūrų statutą, jūrų tarnybą dėstė keturi švedų ir du danų jūrų karininkai.
• LDK dvaro iždininkas Antanas Tyzenhauzas investavus dideles lėšas į reformas nesugebėjo laiku sumokėti mokesčių sosto iždui, todėl karalius atėmė ekonomijas, uždarė manufaktūras. Bet pradėtas Šiaulių miesto plėtros procesas jau buvo nesustabdomas.
• Spalio 2 d. – lapkričio 11 d. Varšuvoje vyko ATR eilinis seimas. Seimo maršalka Antanas Malachovskis.
• Mirė LDK valstybinis veikėjas Jonas Petras Judickis (g. ~1705 m.). Minsko kaštelionas 1758 -1777 m.

Dešimtmečio žmonės

Pasaulio lyderiai

Šis dešimtmečių straipsnis nėra pradėtas kurti, tik įdėtas šablonas. Galite pradėti jį kurti – spauskite čia