Žvainių Gaidžio koplyčia
56°03′03″š. pl. 21°33′32″r. ilg. / 56.050708°š. pl. 21.559021°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Palangos |
| Savivaldybė | Kretingos rajonas |
| Gyvenvietė | Žvainiai |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1935 m. |
| Stilius | neogotika |
Gaidžio Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia stovi šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žvainiuose (Imbarės seniūnija), šalia Salantų, Gaidžio kalne.
Neogotikinė, šešiakampė, vienanavė, su šešiašlaičiu stogu ir aukštu bokšteliu, pagrindiniu fasadu atsukta į vakarus. Pamatai ir cokolis akmenų, sienos – raudonų plytų mūro. Pagrindiniame fasade įrengtos dvivėrės, arkinės durys, šiaurės rytiniame ir pietrytiniame – po arkinį grotuotą langeliai. Stogas medinės konstrukcijos, dengtas skarda. Bokštelio viršūnėje pritvirtintas kaltinis ornamentuotas kryželis.
Interjere prie galinės sienos įrengtas altorius, kurį sudaro iš granito iškalta dekoruota mensa su užrašu „Ave Maria“ ir sienoje nutapytas retabulas. Altoriuje stovi Švč. Dievo Motinos (Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu) akmeninė skulptūra. Šalia įėjimo pastatytas iš akmens nukaltas ir reljefiniu dekoru puoštas stovas šventam vandeniui laikyti.
Sienos tinkuotos, puoštos tapytomis freskomis iš Švč. Mergelės Marijos gyvenimo. Kairėje pavaizduota vaza su lelijomis, simbolizuojančiomis Nekaltą Marijos prasidėjimą, o į dešinę nuo jų – nuogas kūdikėlis Jėzus, laikantis rankose raudoną vaisių. Sienos apačioje – Trys Karaliai, sveikinantys padangėje sėdinčią Švč. Dievo Motiną su klūpančiu kūdikėliu Jėzumi ant jos kelių.
Altoriaus mensos kairėje pusėje – Paskutinės vakarienės stalas be apaštalų. Palubėje – Dievo avinėlis su nimbu ir kryželiu prie kojos. Į dešinę nuo altoriaus – Pieta, laikanti ant kelių nuo kryžiaus nuimtą sūnų Jėzų Kristų. Virš Pietos – vijoklinių gėlių apvadas, primenantis liaudiškus ornamentus, naudotus kraičio skrynių ar langinių puošyboje.
Dešinėje sienoje nupiešti vestuvių Galilėjos Kanoje indai, liudijantys Kristaus stebuklą – vyno padauginimą, kurį išprašė Švč. Mergelė Marija.
Ant altoriaus stovi įrėmintas dokumentas, lotynų ir lietuvių kalbomis skelbiantis apie visuotinių atlaidų suteikimą Gaidžio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčia stovi Gaidžio kalnu vadinamoje kalvelėje, stūksančioje Salanto slėnyje ties riba su Salantais. Tautosaka byloja, kad kalvoje stovėjusi senoji Salantų bažnyčia, kurios vietoje vėliau buvusi pastatyta koplyčia.[1]
Pasak kito padavimo, kalvoje slapstėsi nuo šeimininko kirvio pasprukęs gaidys. Vidurnaktį iš kalvos pasigirsdavo šaižus jo giedojimas, kuris labai gąsdino pro šalį vykstančius praeivius ir keleivius. Pastačius ant kalno koplytėlę, gaidžio giedojimas išnyko.[2]
Koplytėlei sunykus, 1935 m. pastatyta mūrinė, neogotikinė koplyčia, kurios statybai plytas pagamino verslininko Juozo Pabrėžos plytinė.[3]
Po Antrojo pasaulinio karo pasklido gandas, kad po Gaidžio koplyčia yra užkastas lobis. Aplinkui koplyčią ėmė sukiotis lobių ieškotojai, kurie ją nuniokojo. Salantų gydytojo Jono Simaičio rūpesčiu koplyčia buvo suremontuota, uždengtas naujas stogas, o 1948 m. liaudies meistras Petras Kalenda padarė naują altorių, Švč. Lurdo Marijos ir dvi Švč. Mergelės Marijos skulptūras. Vėliau koplyčia buvo apleista, altorius nuardytas, dalis sienų nugriauta, plytos išnešiotos.
Sovietmečiu prieš abitūros egzaminus salantiškiai mokiniai, prašydami Aukščiausiojo pagalbos, slapta eidavo prie Gaidžio koplyčios, triskart apeidavo keliais aplinkui ją. Kiti ant koplyčios sienų išraižydavo savo vardus.
Apgriuvusią koplyčią 1988 m. atstatė akmens skulptorius Vilius Orvidas (pranciškonas br. Gabrielius, O. F. S.). Jos viduje įrengė altorių su akmenine mensa, kuriame pastatė iš granito iškaltą Švč. Dievo Motinos skulptūrą.[4] Jo bendramintis dailininkas Vaidotas Žukas koplyčios vidaus sienas ištapė freskomis su siužetais iš Švč. Mergelės Marijos gyvenimo. 1988 m. gegužės 8 d. Gaidžio koplyčia buvo konsekruota.
1999 m. uraganas „Anatolijus“ nugriovė koplyčios bokštą ir dalį stogo. 2005 m. vandalai išniekino altorių, o ant jo stovėjusias skulptūras sudaužė. Salantų seniūnijos ir parapijos lėšomis koplyčia buvo atstatyta, o altorius su skulptūromis restauruoti.
2011 m. vasario 19 d. Apaštališkoji penitenciarija Romoje suteikė 7 metams visuotinius atlaidus Gaidžio Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčią lankantiems titulinės šventės dienoje gegužės 31 d.
Koplyčios skulptūrinė kompozicija „Ave Maria“ – registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 2723).[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ignas Jablonskis. Ką mena Gaidžio kalnelis? – Švyturys. – 1971 m. sausio 30 d.
- ↑ Kazimieras Galdikas. Gaidys Salantų herbe. – Švyturys. – 1996 m. birželio 26 d.
- ↑ Romualdas Beniušis. Lietuvos savanoriai, atstatę Gaidžio kalno koplyčią. – Pajūrio naujienos – 2018 m. gruodžio 21 d.
- ↑ Vilius Orvidas. Sudarė Vaidotas Žukas. – Vilnius, 1999. – P. 57-59
- ↑ Skulptūrinė kompozicija „Ave Marija“ (Švč. Marija su kūdikiu). – Kultūros vertybių registras
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gaidžio kalnas - Salantų regioninis parkas - Apie parką Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Gaidžio kalnas - Žemaitijos paveldas Archyvuota kopija 2015-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- Gaidžio kalnas ir koplyčia – Gaidžio koplyčia
- Nuo Skilandžių iki Salantų... Gaidžio kalno legendos...
- „Skulptūrinė grupė „Ave Marija“ (Švč. Marija su kūdikiu)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-18.