Nekaltas Marijos prasidėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Nekaltas prasidėjimas“ (aut. Giovanni Battista Tiepolo)

Nekaltas Marijos prasidėjimas – katalikybės dogma, skelbianti, kad Dievo sūnaus Jėzaus Kristaus motina Marija nuo pat prasidėjimo momento buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės.[1] Marijos nekalto prasidėjimo dogmą bule „Ineffabilis deus“ paskelbė popiežius Pijus IX 1854 m. gruodžio 8 d. Marijos nekalto prasidėjimo šventė švenčiama gruodžio 8 d.[2]

Ankstesniais amžiais vieningo sutarimo dėl Nekalto Prasidėjimo koncepcijos nebuvo. Ją neigė vienuoliai dominikonai, įskaitant ir Tomą Akvinietį. Tuo tarpu pranciškonų ordinas, išskyrus Šv. Bonaventūrą, šią koncepciją pripažino.[3]

Biblijoje apie nekaltą Marijos prasidėjimą nėra rašoma, todėl protestantai ir stačiatikiai šią doktriną atmeta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Katalikų Bažnyčios Katekizmas (1996), antras skyrius, antras poskyris, trečias skirsnis, antras skirsnelis, 491 paragrafas [1]
  2. ↑ Nekaltas Marijos prasidėjimas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 132 psl.
  3. ↑ http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/56226
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nekaltas_Marijos_prasidėjimas&oldid=7053637"