Apaštališkoji penitenciarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apaštališkoji penitenciarija (lot. Sacra Paenitentiaria, Paenitentiaria Apostolica), Apaštališkosios penitenciarijos aukščiausiasis tribunolas – vienas iš trijų Romos kurijos tribunolų. Apaštališkoji penitenciarija daugiausia yra gailestingumo tribunolas, atsakingas už reikalus, susijusius su nuodėmių atleidimu Katalikų bažnyčioje.

Apaštališkoji penitenciarija sprendžia neviešus, vidinius teisminius klausimus. Jai vadovauja didysis penitenciarijus, kuris būtinai yra titulinis arkivyskupas, o paprastai – kardinolas. Dabartinis didysis penitenciarijus yra Mauro Piacenza.

Pagrindiniai klausimai, esantys apaštališkosios penitenciarijos jurisdikcijoje:

  • Automatinės ekskomunikos (latae sententiae) atšaukimas (teisė, palikta Šventajam sostui);
  • Dispensacija (išimtinis atleidimas, suteikiamas ypatingais atvejais) nuo sakramentinių apribojimų (teisė, palikta Šventajam sostui);
  • Indulgencijų išleidimas ir valdymas.

Didysis penitenciarijus yra vienas iš nedaugelio Vatikano pareigūnų, kurie išlieka poste Sede vacante laikotarpyje.[1] Jei didysis penitenciarijus yra kardinolas rinkikas, tuomet jis yra vienas iš trijų konklavos narių, kuriems leista bendrauti su išoriniu pasauliu, nes jie toliau turi vykdyti savo pareigas.[2] Kiti du yra Romos kardinolas vikaras ir Vatikano generalinis vikaras.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Иоанн Павел II (22 February 1996). „Universi Dominici Gregis, статья 14“. Suarchyvuota iš originalo 2012-03-31. Nuoroda tikrinta 2007-05-07.
  2. Иоанн Павел II (22 February 1996). „Universi Dominici Gregis, статья 44“. Suarchyvuota iš originalo 2012-03-31. Nuoroda tikrinta 2007-05-07.