Vandalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Didysis tautų kraustymasis Romos imperijos teritorijoje. Mėlynai pažymėtas vandalų judėjimas

Vandalai (lot. Vandili, Vanduli, Vandali) – gimininga gotams rytų germanų gentis, V a. per Didįjį Tautų kraustymąsi įsiveržusi į Romos imperiją ir sukūrusi valstybę Šiaurės Afrikoje. 455 m. vandalai, vadovaujami Tenzericho, užpuolė ir užėmė Romą. 468 m. sutriuškino gausų prieš juos siųstą Bizantijos laivyną.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Vandalai tapatinti su Pževorsko kultūra (gyvavusia pietų Lenkijos ir rytų Slovakijos teritorijoje) (žr. Andrzej Kokowski. Die Vandalen in Mitteleuropa). Prieštaringai vertinami galimi vandalų ryšiai su kita, kaip spėjama, germanų gentimi lugiais (lygiais). Gali būti, kad lugiai buvo ankstesnis vandalų pavadinimas arba vandalai priklausė lugių sąjungai.

Vietovardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Žymiausia vietovė, išlaikiusi vandalų pavadinimą, yra Ispanijos sritis Andalūzija, pradžioje vadinta Vandalūzija, o vėliau arabų – al-Andalus.

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimas daugelyje kalbų tapo bendriniu ir apibūdina kultūros ir materialinių vertybių niokotoją, gadintoją.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vandalai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka