Echidna (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Mitinės būtybės

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Echidna (ekhis, „ji gyvatė“) graikų mitologijoje – mitinė pabaisa, vadinama „Visų monstrų motina“. Hesiodas Teogonijoje Echidną aprašė kaip pabaisą, kuri su Tifonu susilaukė visų didžiausių monstrų graikų mitologijoje. Ji dažniausia priskiriama prie Urano ir Gajos, arba Keto vaikų arba Chrisaoro ir Kalirhojės. Ji turėjo gražios moters veidą ir gyvatės kūną. Gyveno tarpeklyje, toli nuo dievų ir žmonių. Kai ji kartu su Tifonu užpuolė Olimpo kalną, Dzeusas juos nugalėjo ir Tifoną įkalino po Etnos ugnikalniu. Bet Dzeusas leido Echidnai ir jos vaikams gyventi, kaip iššūkį būsimiems didvyriams. Jos vaikus nugali Heraklis, Belerofontas, Edipas; tai žymi herojinės mitologijos pergalę prieš teramorfizmą.

Tifono ir Echidnos palikuonys:

  1. Gerionas
  2. Nemėjos liūtas
  3. Cerberis
  4. Ortras
  5. Ladonas
  6. Chimera
  7. Sfinksas
  8. Lernos hidra
  9. Etonas

Pagal Herodotą, Heraklis su ja turėjo tris vaikus:

  1. Agatirsas
  2. Gelonas
  3. Skita

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šios būtybės pavadinimą (arba zoologinį pavadinimo atitikmenį) savo pavadinime naudoja grupė „Echidna aukštyn“.