Sirenos (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Mitinės būtybės

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Sirenos (Σειρήνες) – graikų mitologinės būtybės – pusiau moterys, pusiau žuvys, kitaip žinomos, kaip undinės. Pasak HomeroOdisėjos“, savo dainomis viliodavusios jūrininkus į pakrantės uolas, kur jų laivai suduždavę. Odisėjas, norėdamas išgelbėti bendrakeleivius, užlipdęs jų ausis vašku, o save liepęs pririšti prie laivo stiebo. Senovės graikai sirenas, kaip saugotojas nuo nelaimių, dažnai vaizduodavo antkapiuose. Iš mitų apie sirenas kilo bendrinė sąvoka sirena, reiškianti gražų balsą turinčią gražuolę.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Versijos yra įvairos, tačiau dažniausia, kad jų tėvas buvo upės dievas Achelojas. Tėvų versijos:


Trys iš achelojidžių buvo vadinamos sirenomis ir buvo Persefonės palydovės. Kai Persefonę pagrobė Hadas jos buvo paverstos paukščiais, kad padėtų surasti deivę.[6]

Vardų variantai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Telksiopė-Telksinojė, Molpė, Aglaofona (Hesiodas Catalogues of Women Frag 47)
  • Telksiepėja, Peisinojė, Aglaupė (Apolodorass E7.18)
  • Telksiepėja, Peisinojė, Ligėja (Suidas „Seirenas“)
  • Partenopė, Leukosija (Strabo 5.4.7 & 6.1.1)
  • Partenopė, Ligeta, Leukosija (Likofronas 712)

Painiojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dažnai sirenos painiojamos su undinėmis, kurios turi irgi gražų balsą bei pražudo jūreivius, bet jos yra pusiau moterys, pusiau žuvys. Prancūzų kalboje jas netgi apibūdina vienas ir tas pats žodis.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Apolodoras 1.18, 1.63, Likofronas 712, Higinas „Fabula“ 141
  2. Apolonijus Rodijus 4.892, Nonas „Dionysiaca“ 13.313
  3. Apolodoras 1.63
  4. Pausanijas 9.34.3, Ovidijus „Metamorfozės“ 14.85
  5. Euripidas „Helenė“ 167
  6. http://www.theoi.com/Nymphe/NymphaiAkheloides.html

Vikiteka