Persėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Persėjas nukirtęs Medūzai galvą.

Persėjas (angl. Perseus, gr. Περσεύς) graikų mitologijoje – Akrisijaus, Argo karaliaus, dukters Danajos sūnus.

Gimimas[taisyti | redaguoti kodą]

Akrisijui buvo išpranašauta, kad jį nužudysiąs anūkas (dukters sūnus). Jis liepė pastatyti požeminius rūmus (pagal kitą legendą – geležinį bokštą) ir uždarė mergaitę, savo dukterį Danają. Bet Dzeusas pavirtęs aukso lietumi prasiskverbė į rūmus per stogą. Taip iškėlė vestuves Dzeusas su Argo karaliaus dukterimi. Kai gimė Dzeuso ir Danajos sūnus Persėjas, Akrisijas uždarė dukterį į skrynią ir įmetė į jūrą. Skrynia pasiekė krantą, bangos ją atplukdė į Serifo salą. Ten skrynią pagavo Diktis, jis paėmė ir nunešė į savo brolio Serifo karaliaus Polidekto rūmus. Persėjas išaugo Polidekto rūmuose.

Gorgonės[taisyti | redaguoti kodą]

Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Diktis turėjo brolį, Serifo karalių. Kai Persėjas užaugo, Polidektas sukvietė savo brolius, o drauge su jais ir Persėją, ir prisakė visiems atnešti jam vestuvinių dovanų, nes jis rengiąsis vesti Hipodamiją, Oinamajo dukterį. Persėjas išdidžiai pareiškęs, kad jeigu karalius pareikalausiąs, jis mielai atnešiąs jam dovanų Gorgonės galvą. Polidektas iš brolių pareikalavo jojamų žirgų, tuo tarpu iš Persėjo žirgo neėmė, o įsakė atnešti Gorgonės galvą. Į kelionę susiruošusį ėmėsi lydėti Hermis ir Atėnė. Taip Persėjas atvyko pas Forkino ir Keto dukteris, vadinamas Grajomis, tai yra senėmis, nes jos jau gimdavo senos. Grajos buvo trys: Enio, Pefredo ir Deino, jos buvo Forkino ir Keto dukterys ir Gorgonės seserys. Visos trys turėjo vieną akį ir vieną dantį. Jais naudodavosi paeiliui, vieną kartą – viena, kitą kartą – kita. Persėjas surado akį, ir dantį, atėmė iš jų ir tik tada joms atidavė, kai grajos parodė jam kelią pas nimfas. Persėjas norėjo pasiekti nimfas todėl, kad jos turėjo sparnuotus sandalus, stebuklingą krepšį ir šalmą, darantį nematomu. Viso šito jam reikėjo kelionei. Persėjas gavo iš nimfų viską, ko norėjo. Užsimetė krepšį ant pečių, apsiavė sandalais, ant galvos užsidėjo šalmą. Dabar matė jis visus, o jo niekas negalėjo matyti. Hermis jam dar davė metalinį pjautuvo pavidalo kardą. Dabar su sparnuotais sandalais Persėjas galėjo lėkti į Okeaną. Ten pasaulio pakraštyje gyveno Gorgonės. Persėjas jas užklupo netikėtai, bemiegančias. Jos irgi buvo trys: Steno, Eurialė ir Medūza, tačiau iš jų tik Medūza buvo mirtinga, todėl Persėjas ėmė ieškoti kaip tik jos galvos. Gorgonių galvas dengė gyvačių žvynai, jų dideli dantys – kaip šernų iltys, rankos geležinės, sparnai auksiniai, ir kas tik išdrįsdavo į jas pažvelgti, virsdavo akmeniu. persėjas į jas ėjo, atsukęs nugarą, ir žiūrėjo tiktai į jų atspindį variniame skyde. Jo ranką valdė pati Atėnė, su jos pagalba jis nukirto Medūzai galvą. Tuo momentu iš jos iššoko sparnuotas arklys Pegasas ir Chrisaoras, Geriono – giganto su trimis kūnais – auksakardis tėvas. Persėjas įmetė Medūzos galvą į stebuklingą krepšį ir išvyko namo raitas ant Pegaso. Atsibudusios kitos Gorgonės ėmė jį persekioti, bet veltui: Persėjas užsidėjo savo šalmą ir pasidarė nematomas.

Andromeda[taisyti | redaguoti kodą]

„Persėjas išlaisvina Andromedą“ (1513 m. Piero di Cosimo paveikslas)

Keliaudamas namo, Persėjas pateko į Etiopiją, kur karaliavo Kefėjas. Ant jūros kranto jis išvydo karaliaus dukterį Andromedą, kaip tik tuo metu kai ją nešė aukoti. Vos tik išvydęs Andromedą, jis ją pamilo. Persėjas tuoj pat pažadėjo Kefėjui užmušti pabaisą ir išvaduoti Andromedą, jei tėvas sutiksiąs ją atiduoti jam už žmoną. Abu prisiekė vykdysią savo pažadus. Persėjas užmušė pabaisą ir sudaužęs grandines, tuoj pat išlaisvino Andromedą. Tačiau Andromeda buvo pažadėta Finėjui, Kefėjo giminaičiu, nes Andromeda buvo sužadėta su juo. Finėjas ketino susidoroti su Persėju, bet šis parodė gorgonės Medūzos galvą ir Finėjas kartu su savo bendrais suakmenėjo.

Grįžimas[taisyti | redaguoti kodą]

Grįžęs namo, Persėjas rado labai vargstančią savo motiną Danaję ir įtėvį Diktį. Kol Persėjas nebuvo, karalius Polidektas juos taip persekiojo, kad jiems teko ieškoti apsaugos prie aukuro. Persėjas atvyko pas karalių, ir šis baisiausiai persigando, pamatęs jį sugrįžus. Karalius manė, Persėjas bus žuvęs. Polidektas sukvietė savo draugus kovai su Persėju, bet šis tik parodė jiems Gorgonės galvą ir jie beregint suakmenėjo. Tada Persėjas padarė Diktį Serifo karaliumi. Jis atidavė Hermiui sandalus, krepšį ir šalmą, o Atėnei Paladei – Medūzos galvą. Hermis šias dovanas grąžino nimfoms, o Gorgonės galvą Atėnė įtaisė savo skydo viduryje. O persigandęs Akrisijas atsiminė pranašystę ir palikęs Argą, išvyko į pelasgų žemę. Larisos karalius Teutamidas kaip tik rengė gimnastikos žaidynes savo mirusiam tėvui paminėti. Persėjas atvyko čia, norėdamas dalyvauti rungtynėse. Kai jis penkiakovės metu metė diską, netikėtai pataikė Akristijui į koją ir taip smarkiai, kad tas čia pat krito negyvas. Dabar didvyris suprato, kad pranašystė išsipildė ir palaidojo Akrisiją už miesto. Po senelio mirties jis galėjo grįžti į Argo sostą, bet manė, kad nuodėmė paveldėti sostą iš to, kas mirė nuo tavo rankos. Todėl jis išvyko į Tirintą, kur tada karaliavo Akrisijo brolio Proito sūnus Megapentas. Su juo Persėjas pasikeitė sostais, ir taip Megapentas tapo Argo karaliumi, o Persėjas karaliavo Tirinte. Jis aptvėrė siena Mikėnus ir Midėją.

Vaikai[taisyti | redaguoti kodą]

Persėjas ir Andromeda turėjo devynis vaikus. Vyriausias sūnus buvo Persas, iš jo kilo senovės Persijos valdovai. Kiti jų vaikai: ElektrionasHeraklio senelis iš motinos pusės, AlkėjasAmfitriono tėvas ir StenelasEuristėjo tėvas, Helėjas, Kinuras, Mestoras, Gorgofonė ir Autochtojė.

Persėjo vardu pavadintas šiaurės pusrutulio žvaigždynas.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

  • Imrė Trenčeni-Valdapferis „Mitologija“ (1972)

Vikiteka